Kai balandis ritasi į pabaigą, daugelis sodininkų ima svarstyti – ar nevėlu sodinti braškes? Ir tikrai – kai kurie jau pasodino, kiti dar tik ruošia žemę, o treti dvejoja, ar verta pradėti dabar. Tiesa yra paprasta: balandžio pabaiga dar tikrai nėra per vėlus metas braškėms!
Patyrę sodininkai vieningai pastebi, kad šiuo metu dirva jau būna pakankamai atšilusi, o oro sąlygos – dažniausiai idealios jaunų daigų prigijimui. Be to, svarbu suprasti, kad braškės yra ištvermingi augalai: jos ne tik išgyvena žiemas lauke, bet ir gana lengvai prisitaiko prie įvairių sodinimo laikotarpių.
Svarbiausia – pasinaudoti tuo, kad žemė dar natūraliai drėgna po pavasarinių lietų, o saulė dar nespėja stipriai kaitinti. Toks derinys leidžia braškėms greičiau įsišaknyti ir augti be didelio papildomo laistymo.
Ką svarbu žinoti sodinant braškes balandžio pabaigoje?
Nors balandžio pabaiga dar tinkamas metas, vis dėlto verta atkreipti dėmesį į keletą svarbių dalykų. Pirmiausia – dirvos temperatūra. Kaip pastebėjo patyrę sodininkai, žemė turėtų būti jau pakankamai įšilusi. Jei dirva vis dar šalta ar drėgna po šalnų, rekomenduojama šiek tiek luktelėti arba pasirūpinti papildoma apsauga, pavyzdžiui, agroplėvele.
Kitas svarbus aspektas – pasirinkti sveikus ir stiprius daigus. Daigai turi būti gyvybingi, su tvirtomis šaknimis ir neperdžiūvę. Pastebėta, kad sodinti verta tada, kai turite gerus daigus – nesvarbu, ar tai pavasaris, ar net vasaros pradžia.
Dar vienas praktiškas patarimas: jei tik galite, rinkitės sodinti debesuotą dieną arba vakare, kad daigai nepatirtų tiesioginės saulės streso. Tokiu būdu braškės lengviau prigis ir greičiau pradės augti.
Kaip paruošti žemę braškių sodinimui balandžio pabaigoje?
Kad braškės sėkmingai prigytų, labai svarbu tinkamai paruošti žemę. Geriausia, jei dirva būtų lengva, puri ir gerai praleidžianti vandenį. Jei dirvožemis sunkus arba molingas, verta įmaišyti komposto ar smėlio, kad pagerėtų jo struktūra.
Prieš sodinimą patartina žemę šiek tiek supurenti ir, jei reikia, patręšti organinėmis trąšomis. Balandžio pabaigoje dirva dar būna pakankamai drėgna, todėl papildomai laistyti prieš sodinimą dažniausiai nereikia – svarbu, kad ji nebūtų permirkusi.
Sodinant braškes, verta išlaikyti apie 30–40 cm tarp daigų, kad augalai turėtų pakankamai vietos augti ir vėliau gausiai derėtų. Svarbu, kad daigo širdelė (augimo taškas) liktų ties žemės paviršiumi – ne per giliai ir ne per aukštai.
Po pasodinimo braškes galima švelniai palaistyti, o jei prognozuojamos šalnos – uždengti agroplėvele.
Kaip prižiūrėti ką tik pasodintas braškes?
Pasodinus braškes balandžio pabaigoje, svarbiausia – stebėti drėgmės lygį ir oro sąlygas. Jei pavasaris sausas, ką tik pasodintus daigus reikėtų reguliariai palaistyti, kad žemė neišdžiūtų. Tačiau svarbu ir neperlaistyti – braškės nemėgsta užmirkimo, todėl dirva turėtų būti drėgna, bet ne šlapia.
Jei orai vis dar nepastovūs ir naktimis gresia šalnos, verta naudoti agroplėvelę. Ji padės išlaikyti šilumą ir apsaugos gležnus augalus nuo temperatūrų svyravimų. Agroplėvelę geriausia nuimti šiltesnėmis dienomis, kad braškės galėtų gauti pakankamai šviesos ir oro.
Dar vienas patarimas – stebėti, ar braškės prigyja. Po kelių savaičių daigai turėtų pradėti leisti naujus lapelius. Tai ženklas, kad šaknys įsitvirtino ir augalas sėkmingai auga.
Apibendrinimas: ar nevėlu sodinti braškes balandžio pabaigoje?
Apibendrinant ar nevėlu sodinti braškes balandžio pabaigoje galima drąsiai sakyti – tikrai ne! Tai dar labai tinkamas metas pasirūpinti savo būsimu derliumi. Šiuo laikotarpiu dirva dažniausiai jau būna pakankamai įšilusi, oras – palankus, o pavasario drėgmė padeda braškėms lengvai įsitvirtinti.
Svarbiausia – pasirinkti sveikus daigus, tinkamai paruošti žemę ir, jei reikia, saugoti augalus nuo galimų naktinių šalnų. O šiltesnėmis dienomis braškės greitai įsišaknys ir pradės augti stipriai bei sveikai.
Jei dar svarstote, ar verta sodinti braškes dabar, – neabejokite. Pasinaudokite šiuo metu natūraliai geromis sąlygomis ir džiaukitės būsimu gausiu derliumi!
