Yra dalykų, kurie atrodo tokie paprasti, kad apie juos net nesusimąstome. Vanduo – vienas jų. Paleidžiame čiaupą, įsipilam stiklinę arba paimam butelį iš parduotuvės ir tiek. Bet kai pradedi girdėti, kad vieni geria tik iš krano, kiti – tik iš šaltinio, o treti sako, kad plastikiniuose buteliuose vanduo tiesiog nuodas, kyla klausimas, kas čia iš tikrųjų vyksta.
Ir tada supranti: ne visi vandenys vienodi. Skiriasi ne tik skonis ar kvapas. Skiriasi ir tai, kaip jis veikia mūsų kūną, kokių medžiagų gauname arba ko netenkame, ir kokios rizikos slypi ten, kur mažiausiai tikimės. Todėl verta atidžiau pasižiūrėti, kokį vandenį gerti iš tiesų sveikiau – ir kodėl.
Vanduo iš krano: kada jis tinkamas, o kada gali kelti problemų
Vanduo iš krano Lietuvoje dažniausiai yra geros kokybės, nes jis išgaunamas iš gilių gręžinių ir nuolat tikrinamas. Tačiau realybė tokia, kad čiaupo vandens kokybę lemia ne tik šaltinis, bet ir vamzdynai, rajonas, miesto infrastruktūra bei individualus būstas. Todėl vieni žmonės geria tiesiog iš čiaupo, o kiti mato nuosėdas, kvapą ar net vandens pageltimą.
Jei vamzdžiai seni arba gyvenate teritorijoje, kur vanduo kietesnis, gali atsirasti daugiau geležies, kalkių ar chloravimo likučių. Tai ne visada pavojinga, bet gali erzinti ir kelti papildomų rizikų – ypač jautriam skrandžiui, odai ar žmonėms, turintiems alergijų. Todėl čiaupo vanduo nėra vienareikšmis – kai kur jis puikus, o kai kur geriau papildomai filtruoti.
Kada čiaupo vanduo laikomas saugiu
- Jei vanduo neturi kvapo
- Jei nėra drumstumo ar spalvos
- Jei nėra nuosėdų puodeliuose ar virdulyje
- Jei gyvenvietė turi gerai prižiūrimą vandentiekį
Kada verta susirūpinti
- Vanduo turi rūdžių ar geležies kvapą
- Atsiranda drumstumo, melsvų ar gelsvų atspalvių
- Ant indų lieka rudos ar kalkių sankaupos
- Buvę atvejų, kai vietovėje nustatyta tarša
Vanduo plastikiniuose buteliuose kelia riziką, apie kurią daug kas net nesusimąsto
Plastikinis vanduo daugeliui atrodo saugus, bet tyrimai rodo kitą vaizdą. Mokslininkai buteliuose randa tūkstančius mikrodalelių, kurios patenka į organizmą su kiekvienu gurkšniu. Jos kaupiasi, trikdo hormonų veiklą ir didina uždegimą — tai jau siejama ir su didesne tam tikrų vėžio formų rizika.
Dar blogiau, jei butelis buvo laikytas šilumoje. Tokiu atveju iš plastiko į vandenį patenka ftalatai ir kiti junginiai, kurie veikia organizmą tylesniu, bet labai nemaloniu būdu. Vanduo atrodo skaidrus, o viduje vyksta procesai, kurių žmogus nepajunta iškart.
Yra ir kita detalė: buteliuose parduodamas vanduo ne visur tikrinamas taip griežtai kaip vandentiekis. Kai kur tai tas pats krano vanduo, tik supiltas į plastikinę pakuotę. Tai reiškia, kad rizika iš plastiko išlieka, o naudos — jokios.
Distiliuotas vanduo: kodėl jo gerti nereikėtų
Distiliuotas vanduo dažnai skamba kaip švariausias pasirinkimas, bet iš tikrųjų tai vienas pavojingiausių variantų kasdieniam vartojimui. Jame nėra jokių mineralų, todėl į organizmą patenka visiškai tuščias skystis.
Kūnas bandydamas išlyginti skirtumą ima traukti mineralus iš ląstelių, o tai skatina dehidrataciją, silpnumą ir elektrolitų disbalansą. Geriant jį dažniau, žmogus gali jaustis dar labiau ištroškęs, nors geria vandenį.
Didžiausia bėda ta, kad distiliuotas vanduo nesuteikia nieko, ko kūnui reikia kasdien. Jis negali palaikyti nei nervų sistemos, nei raumenų darbo, nei kraujotakos stabilumo.
Ilgesniu laikotarpiu toks vanduo gali pakenkti, nes organizmas praranda magnį, kalį, natriumą – visus mikroelementus, be kurių ląstelės tiesiog neveikia. Todėl distiliuotas vanduo tinka technikai, o ne žmogui – ir tai patvirtina gydytojai.
Koks vanduo iš tikrųjų yra sveikiausias?
Sveikiausias kasdienis pasirinkimas dažniausiai yra geros kokybės vanduo iš čiaupo, ypač jei vandentiekis reguliariai tikrinamas ir vamzdynai tvarkingi. Tokį vandenį galima dar pagerinti paprastu filtravimo ąsočiu ar filtru ant čiaupo – taip sumažėja chloro likučių ir nemalonaus poskonio, o mineralai išlieka.
Vanduo iš plastikinių butelių labiau tinka tik tada, kai nėra jokios kitos galimybės. Ilgesnis laikymas, šiluma, saulė, mikroplastikas ir plastiko junginiai padidina rizikas, kurios nėra akivaizdžios iš pirmo žvilgsnio. Net jei vanduo atrodo skaidrus, tai nebūtinai reiškia, kad jis švaresnis už čiaupo.
Kokį vandenį gerti verta apgalvoti kiekvienam, nes būtent vandens kokybė lemia, kaip dirba inkstai, kaip jaučiasi oda, kaip veikia virškinimas ir net energijos lygis. Kai vanduo tinkamas, visas organizmas dirba daug sklandžiau.