Ar kada nors tikrinote savo cholesterolio kiekį ir susimąstėte, ką tie skaičiai iš tiesų reiškia? Daug žmonių nustemba sužinoję, kad net ir normalaus svorio ar sveikai besimaitinantys gali turėti per aukštą cholesterolį.
Tai viena iš tyliausių sveikatos problemų – kol nieko neskauda, atrodo, kad viskas gerai. Tačiau padidėjęs cholesterolis pamažu gadina kraujagysles ir didina širdies bei insulto riziką.
Cholesterolio norma pagal amžių – ne šiaip skaičiai lentelėje. Ji rodo, kaip efektyviai organizmas tvarkosi su riebalais kraujyje ir ar kraujotaka išlieka švari. Skirtingo amžiaus vyrams ir moterims taikomos skirtingos ribos, o jas nustato naujausi klinikiniai tyrimai.
Kodėl cholesterolio lygis skiriasi ir ką tai sako apie jūsų sveikatą
Cholesterolis – tarsi nematomas balansas tarp to, kas būtina ir to, kas gali pakenkti. Kai jo per mažai, organizmui trūksta statybinių medžiagų hormonams ir ląstelėms. Bet kai per daug – kraujagyslės pradeda siaurėti, kraujas tampa tirštesnis, o širdis dirba tarsi prieš pasipriešinimą.
Tai lėtas procesas, kuris dažnai baigiasi netikėtai – aukštu kraujospūdžiu, širdies priepuoliu ar insultu.
Su amžiumi šis balansas keičiasi. Medžiagų apykaita lėtėja, kepenys nebe taip efektyviai apdoroja riebalus, o net menkas fizinio aktyvumo trūkumas gali pakelti „blogojo“ cholesterolio kiekį. Todėl cholesterolio norma pagal amžių nėra vien formalumas – tai realus rodiklis, leidžiantis laiku pastebėti riziką ir sustabdyti ligas, kol jos dar neprasidėjo.
Cholesterolio norma pagal amžių
Cholesterolio lygis vertinamas pagal kelis pagrindinius rodiklius: bendrą cholesterolį, LDL („blogąjį“) cholesterolį, HDL („gerąjį“) cholesterolį ir trigliceridus. Visi jie matuojami milimoliais litre (mmol/L).
| Amžius / Lytis | Bendras cholesterolis | LDL | HDL | Trigliceridai |
|---|---|---|---|---|
| Vaikai <19 m. | <4.4 | <2.9 | >1.2 | <1.7 |
| Vyrai nuo 20 m. | <5.0 | <3.0 | ≥1.0 | <1.7 |
| Moterys nuo 20 m. | <5.0 | <3.0 | ≥1.2 | <1.7 |
Papildomi rodikliai:
- Optimalus LDL – mažiau nei 3.0 mmol/L
- Aukštas LDL – virš 4.1 mmol/L
- Optimalus HDL – virš 1.5 mmol/L
- Padidintos rizikos HDL – mažiau nei 1.0 (vyrams) ir 1.2 (moters) mmol/L
- Optimalus bendras cholesterolis – mažiau nei 5.0 mmol/L
- Trigliceridų norma – mažiau nei 1.7 mmol/L
Šie skaičiai parodo, kaip veikia jūsų širdis, kraujagyslės ir net smegenys. Kai rodikliai peržengia normą, rizika širdies ir kraujotakos ligoms padidėja kelis kartus, todėl verta juos tikrinti reguliariai, ypač po 30-ies.
Kai cholesterolio lygis išsibalansuoja – kūnas siunčia signalus
Padidėjęs cholesterolis dažnai neturi jokių ryškių simptomų. Dėl to jis pavojingas – žmogus jaučiasi sveikas, kol vieną dieną pasireiškia rimtos komplikacijos. Bet kūnas vis tiek duoda ženklus, tik reikia juos pastebėti.
Dažniausi požymiai, kad cholesterolis virš normos:
- Greitas nuovargis ir dusulys net po nedidelio krūvio.
- Galvos svaigimas ar spaudimas smilkiniuose, ypač rytais.
- Skausmas ar sunkumas krūtinėje, kartais plintantis į ranką ar kaklą.
- Xantelos – gelsvos dėmelės ar mazgeliai aplink akis ar ant rankų.
- Šaltesnės pėdos ar rankos, nes kraujas cirkuliuoja sunkiau.
Žemas cholesterolio lygis taip pat nėra geras ženklas. Kai jo per mažai, organizmui sunkiau gaminti hormonus, sutrinka nervų sistema, o žmogus gali jausti silpnumą, dirglumą, net atminties problemas.
Tokie simptomai nėra vien apie amžių – tai signalas, kad kūnas nebesusitvarko su riebalų apykaita. Laiku atliktas kraujo tyrimas dažnai padeda išvengti rimtų širdies ir kraujagyslių ligų.
Ką daryti, jei cholesterolis per aukštas
Pirmas žingsnis – nesibaiminti, o imtis veiksmų. Cholesterolio perteklius dažniausiai susijęs su gyvenimo būdu, todėl daug ką galima pakeisti be vaistų. Net mažos korekcijos mityboje ir judėjime duoda didelį efektą.
Svarbiausia – riboti sočiuosius riebalus ir perdirbtą maistą. Vietoj riebios mėsos ar dešrų rinkitės žuvį, daržoves, grūdus ir augalinius aliejus. Tokia mityba mažina blogojo (LDL) cholesterolio kiekį ir didina gerojo (HDL) lygį. Verta nepamiršti ir vandens – pakankamas jo kiekis padeda kepenims greičiau pašalinti riebalų perteklių.
Judėjimas – dar vienas natūralus būdas pagerinti kraujo rodiklius. Kasdienis pasivaikščiojimas, lengvas bėgimas ar važiavimas dviračiu padeda kraujagyslėms išlikti elastingoms, o širdžiai dirbti lengviau. Net 30 minučių aktyvumo per dieną gali sumažinti riziką susirgti širdies ligomis.
Jei gyvenimo būdo pokyčiai nepakanka, gydytojas gali skirti vaistus – dažniausiai statinus. Jie padeda sumažinti blogojo cholesterolio kiekį, bet geriausi rezultatai pasiekiami, kai gydymas derinamas su sveika mityba ir aktyvumu. Tai nėra vien laikina priemonė, o ilgalaikė investicija į sveikatą.
Cholesterolio kontrolė prasideda nuo kasdienybės
Cholesterolio norma pagal amžių nėra tik medicininė lentelė – tai jūsų širdies sveikatos veidrodis. Kiekvienas viršytas skaičius reiškia, kad kraujagyslės pamažu praranda elastingumą, o širdis dirba sunkiau. Bet gera žinia ta, kad šiuos procesus galima sustabdyti – ir dažnai viskas prasideda nuo mažų pokyčių.
Subalansuota mityba, daugiau judėjimo, mažiau streso ir reguliarūs kraujo tyrimai – tai paprasti žingsniai, kurie duoda realų rezultatą. Net vienas sąmoningas sprendimas per dieną gali pakeisti jūsų sveikatą ateityje.
Inkstai, kepenys ir širdis dirba kartu, tad rūpindamiesi cholesteroliu rūpinatės visu organizmu. Skirkite jam dėmesio dabar – kol dar galite išvengti to, ką kiti tenka gydyti visą likusį gyvenimą.