Vos parsinešus žalią mėsą iš parduotuvės, daugelis automatiškai keliauja prie kriauklės – juk taip įprasta, tiesa? Ar tai būtų vištiena, kiauliena, jautiena ar net aviena, atrodo, kad greitas praplovimas po tekančiu vandeniu yra būtinas švaros ritualas.
Tačiau šis įprotis, paveldėtas iš senesnių kartų, šiandien vis dažniau sulaukia kritikos iš maisto saugos specialistų. Kodėl? Nes mėsos plovimas gali būti ne tik nereikalingas, bet ir… pavojingas jūsų sveikatai.
Paaiškėja, kad vietoje „švaros“ mes galime paskleisti nematomą bakterijų lietų po visą virtuvę – ant stalviršių, indų ir net ant maisto, kurį planavome valgyti žalią. Ir visai nesvarbu, kokią mėsą ruošiame – rizikos principas visur tas pats.
Nematomas pavojus prie kriauklės
Kai išpakuojate šviežią mėsą ir pakišate ją po tekančiu vandeniu, atrodo, kad darote gerą darbą – pašalinate kraujo likučius, nuplaunate nešvarumus. Tačiau realybė daug mažiau maloni: vandens srovė tampa tarsi greitkeliu bakterijoms, kurios akimirksniu pasklinda po stalviršius, kriauklės kraštus ir net virtuvės įrankius.
Toks „skalbimo“ veiksmas iš tikrųjų ne pašalina, o paskleidžia patogenus. Tai gali būti Salmonella, E. coli ar kiti ligas sukeliantys mikroorganizmai. Jie lengvai persikelia ant produktų, kurių nebekaitinsite – salotų lapų, duonos, vaisių.
Svarbiausia suprasti, kad bakterijos sunaikinamos tik aukštoje temperatūroje. Net brangiausias vandens filtras ar kruopščiausias plovimas neatstos gerai įkaitintos keptuvės ar orkaitės. Tad vietoj to, kad bandytumėte „nuplauti pavojų“, geriau iš karto ruoškite mėsą termiškai, sumažindami kontaktą su kitais produktais.
Mėsos paruošimo taisyklės, kurios iš tiesų veikia
Norint saugiai paruošti mėsą, nebūtina ją plauti – daug svarbiau yra sukurti tvarką virtuvėje, kuri neleistų bakterijoms „keliauti“. Štai keli principai, kurie veikia nepriklausomai nuo to, ar gaminate vištieną, jautieną, kiaulieną ar avieną:
1. Atskirkite žalią nuo paruošto maisto. Turėkite atskirą pjaustymo lentą ir peilį tik mėsai. Plastikinės ar stiklinės lentos lengviau dezinfekuojamos nei medinės.
2. Plaukite rankas dažniau, nei atrodo būtina. Po bet kokio kontakto su žalia mėsa – šiltas vanduo, muilas ir bent 20 sekundžių kruopštaus plovimo.
3. Neleiskite mėsai stovėti kambario temperatūroje. Jei negaminate iš karto, laikykite šaldytuve ar šaldiklyje, kad bakterijos nesidaugintų.
4. Naudokite termometrą. Nepasikliaukite tik akimis – vidinė mėsos temperatūra turi pasiekti saugų lygį (pvz., paukštienai – apie 74 °C).
5. Išmeskite pakuotes iš karto. Neleiskite kraujo likučiams ar sultims patekti ant kitų produktų ar paviršių.
Tokie įpročiai ne tik sumažina apsinuodijimo riziką, bet ir leidžia gaminti užtikrintai – žinant, kad kiekvienas kąsnis bus skanus ir saugus.
Mėsos neplovimas prieš gaminimą iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti keistas patarimas, ypač jei daugelį metų buvote įsitikinę, kad tai būtina. Tačiau atsisakydami šio įpročio jūs išvengiate nematomų bakterijų plitimo po virtuvę ir sumažinate apsinuodijimo riziką.
Saugus maisto ruošimas prasideda ne nuo čiaupo, o nuo žinojimo, kaip elgtis su žalia mėsa – nuo atskirų įrankių ir švarių rankų iki teisingos kepimo temperatūros.
Pakeitus vos vieną seną įprotį, virtuvė tampa švaresnė, patiekalai – patikimesni, o jūs galite ramiai mėgautis kiekvienu kąsniu, žinodami, kad pasirūpinote svarbiausiu – savo ir artimųjų sveikata.
