Daugelis žmonių išleidžia krūvas pinigų brangiems kremams ar grožio procedūroms, tikėdamiesi sustabdyti laiką. Tačiau veidrodis dažnai rodo visai ką kita – papilkėjusią odą, nuovargį ir raukšles, kurios atsiranda gerokai anksčiau, nei turėtų.
Pasirodo, didžiausias jaunystės priešas slypi ne mityboje ir net ne genetikoje. Tai nematoma, bet galinga jėga, kuri tyliai ardo organizmą iš vidaus kiekvieną dieną, kol mes bandome ją ignoruoti.
Medicinos ir sveikos gyvensenos specialistai sutaria dėl vieno esminio veiksnio. Būtent lėtinis stresas yra ta pagrindinė priežastis, dėl kurios mūsų biologinis laikrodis tiksi kur kas greičiau, nei numatė gamta.
Nuolatinė įtampa žudo ląsteles
Tai nėra tik bloga nuotaika ar jaudulys prieš svarbų susirinkimą. Kai įtampa tampa nuolatine būsena, organizme prasideda destruktyvūs procesai. Mitybos specialistė Elizabeth Harris pabrėžia, kad nekontroliuojama emocinė būklė tiesiogiai veikia ląstelių atsinaujinimo greitį ir kokybę.
Ilgainiui tai pažeidžia beveik visas organų sistemas. Nuolat padidėjęs kortizolio kiekis silpnina imunitetą ir žymiai padidina širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto, osteoporozės ar net onkologinių susirgimų riziką.
Tyrimai rodo tiesioginį ryšį: kuo didesnis streso lygis, tuo greičiau vyksta biologinis organizmo senėjimas.
Bendravimas gydo geriau nei vaistai
Mokslininkai pastebėjo įdomų faktą – teigiamos emocijos, patiriamos bendraujant su kitais, streso hormonų lygį mažina efektyviau nei džiaugsmas vienumoje.
Paprastas, nuoširdus pokalbis su artimu draugu, pasivaikščiojimas su partneriu ar dalyvavimas bendruomenės veikloje padeda nervų sistemai persikrauti. Socialinė sąveika veikia kaip natūralus raminamasis, leidžiantis organizmui greičiau atsigauti po dienos įtampos.
Miego trūkumas kuria užburtą ratą
Tai vienas svarbiausių, bet dažniausiai ignoruojamų jaunystės eliksyrų. Miego sutrikimai yra tiesiogiai susiję su pagreitintu senėjimu.
Čia susiformuoja pavojingas ciklas: miego trūkumas akimirksniu pakelia streso lygį, o padidėjusi įtampa neleidžia ramiai užmigti. Norint nutraukti šią grandinę, gydytojai rekomenduoja griežtai laikytis režimo
Būtina miegoti 7–9 valandas ir, svarbiausia, sukurti ramią aplinką miegamajame, atsisakant telefonų likus valandai iki poilsio.
Judėjimas fiziškai išdegina nerimą
Jums nebūtina tapti profesionaliu atletu ar bėgti maratonų. Tyrimai rodo, kad net vidutinio sunkumo treniruotės padeda kūnui fiziškai sudeginti susikaupusį kortizolį ir adrenaliną.
Teigiamas poveikis fiksuojamas sportuojant net ir kartą per savaitę, nors reguliarus judėjimas visada duoda geresnį rezultatą. Tai gali būti greitas ėjimas, plaukimas ar tiesiog aktyvus laisvalaikis – svarbiausia neleisti kūnui stagnuoti.
Reakciją į aplinką galima pakeisti
shutterstock.com
Visiškai pašalinti dirgiklių iš gyvenimo neįmanoma, tačiau įmanoma pakeisti tai, kaip į juos reaguojate. Gydytojai pataria naudoti paprastas technikas: trumpas kvėpavimo pauzes, meditaciją ar tiesiog sąmoningą stabtelėjimą dienos eigoje.
Jei jaučiate, kad patys nebesusitvarkote su įtampa, pokalbis su psichologu ar terapeutu nėra silpnybės ženklas. Tai protinga ir būtina investicija į savo sveikatą, padedanti susitvarkyti tiek su esamais sunkumais, tiek su praeities traumomis.
Ramybė yra geriausia kosmetika
Sustabdyti senėjimą įmanoma ne brangiais tepalais, o vidine ramybe. Išmokę valdyti savo emocijas ir skyrę laiko kokybiškam poilsiui, jūs ne tik jausitės geriau, bet ir padovanosite savo organizmui papildomų, sveikų gyvenimo metų.