Žirnių sriuba verdama paprastai, iš aiškių produktų, be mėsos. Skonį sudaro patys žirniai ir daržovės, todėl svarbu jų santykis ir virimo eiga, o ne priedai.
Senovinė žirnių sriuba ruošiama su morkomis, svogūnu, salieru, bulve ir česnaku. Lėtai verdant daržovės suminkštėja, o sultinys tampa tirštas ir sodrus. Sriuba gaunasi soti vien dėl žirnių ir daržovių kiekio.
Senovinė žirnių sriuba su daržovėmis
Žirniai sudaro pagrindą, todėl jų kiekis svarbus. Daržovės dedamos ne dėl puošybos, o dėl skonio ir tirštumo.
Reikės:
- 500 g žirnių
- 2 morkų
- 1 balto burokėlio
- 1 nedidelio saliero šaknies gabalo
- 1 svogūno
- 2 česnako skiltelių
- 1 bulvės
- 2 šaukštų sviesto
- 1 arbatinio šaukštelio raudonųjų pipirų
- 1 lauro lapo
- apie 1,5 l vandens
- druskos ir pipirų
- smulkintų petražolių patiekimui
Paruošimas:
Daržovės nuvalomos ir nuplaunamos. Svogūnas ir česnakas smulkiai supjaustomi, morkos, burokėlis, salieras ir bulvė pjaustomi nedideliais gabaliukais.
Dideliame puode ištirpinamas sviestas. Sudedamas svogūnas ir kepamas, kol suminkštėja. Tada dedamas česnakas ir likusios daržovės, viskas trumpai pamaišoma.
Suberiami raudonieji pipirai, užpilama vandeniu, dedamas lauro lapas, druska ir pipirai. Puodas uždengiamas ir verdama apie 20 minučių, kol daržovės suminkštėja.
Žirniai suberiami pabaigoje. Sriuba verdama dar 5–7 minutes, kol žirniai suminkštėja, bet nepraranda spalvos. Prieš patiekiant paragaujama ir, jei reikia, pagardinama.
Pastaba
Jei naudojamas daržovių sultinys, vandens keisti nereikia. Švieži žirniai dedami tik virimo pabaigoje, kad neištižtų ir išliktų ryškūs.
Patarimai prieš gaminant
Žirnių rūšis daro didelę įtaką galutiniam rezultatui. Švieži arba šaldyti žalieji žirniai verdasi greitai ir išlaiko spalvą, bet nesuteikia tokio tirštumo kaip džiovinti. Jei naudojami džiovinti žirniai, juos verta išmirkyti iš anksto ir virti ilgiau.
Daržovių pjaustymas turi reikšmės. Smulkesni gabaliukai greičiau atiduoda skonį sultiniui, o didesni išlieka aiškiau juntami. Jei norisi vientisesnės sriubos, dalį daržovių galima sutrinti puode, bet tai nėra būtina.
Riebalas čia naudojamas ne sotumui, o skoniui. Nedidelis sviesto kiekis padeda sujungti daržovių aromatus ir suteikia švelnumo. Aliejus taip pat tinka, bet skonis bus kiek aštresnis.
Prieskoniai turėtų likti paprasti. Lauro lapas ir raudonieji pipirai pakanka, kad sriuba nebūtų blanki. Per didelis kiekis prieskonių greitai užgožia pačius žirnius.
Verdant svarbu neskubėti. Jei daržovės suminkštėja per greitai, sriuba tampa vandeninga. Lėtesnis virimas leidžia skoniams susijungti ir suteikia tirštumo be papildomų priemonių.
Kai norisi paprastos, daržovėmis paremtos sriubos
Žirniai ir daržovės šioje sriuboje atlieka visą darbą. Tirštumas atsiranda natūraliai, be krakmolo ar kitų priedų, o skonis priklauso nuo žaliavų ir virimo eigos.
Senovinė žirnių sriuba leidžia keisti daržoves pagal tai, kas yra namuose, bet išlaikyti tą patį principą. Svarbu nepervirti žirnių ir neskubėti su prieskoniais.
Laikantis šių paprastų dalykų, sriuba išlieka aiškaus skonio, be pertekliaus ir be papildomų komponentų.