Diskusija apie tai, kas sveikiau – mėsa ar augalinis maistas, tęsiasi metų metus. Vieni įsitikinę, kad ilgaamžiškumas slypi daržovėse, kiti sako, jog be mėsos organizmas ilgainiui silpsta. Todėl klausimas kas gyvena ilgiau – vegetarai ar mėsą valgantys nėra tik nuomonės reikalas, jis vis dažniau remiamas realiais duomenimis.
Mokslininkai ėmėsi ne teorijų, o konkrečių žmonių gyvenimų. Buvo analizuojama, kaip maitinosi tie, kurie sulaukė labai garbaus amžiaus, ir kas juos skyrė nuo tų, kurie iki šimto metų nenuėjo. Rezultatai kai kam gali pasirodyti netikėti, o kai kam – labai žemiški ir logiški.
Tyrimas parodė skirtumą, kurio daugelis nesitikėjo
Mokslininkai rėmėsi ne trumpalaikiais eksperimentais, o ilgamečiais duomenimis. Buvo analizuojami vyresni nei 80 metų žmonės ir stebima, kuriems iš jų pavyko sulaukti 100 metų. Vertinta ne tik mityba, bet ir judėjimas, rūkymas, bendras gyvenimo būdas.
Rezultatai parodė aiškią tendenciją. Tie, kurie visą laiką išlaikė mėsą savo racione, dažniau pasiekė šimtmetį nei tie, kurie jos atsisakė. Skirtumas neišnyko net tada, kai buvo atsižvelgta į kitus sveikatos veiksnius.
Ryškiausias atotrūkis matėsi tarp veganų. Jų šansai sulaukti 100 metų buvo pastebimai mažesni. Vegetarams sekėsi kiek geriau, bet ir jų rezultatai nusileido visaėdžiams. Net tie, kurie valgė žuvį, bet atsisakė mėsos, nepasivijo mėsą valgančių bendraamžių.
Svarbu suprasti, kad tai nereiškia, jog mėsa pati savaime garantuoja ilgaamžiškumą. Tyrėjai pabrėžė kitą dalyką – vyresniame amžiuje organizmui tampa sunkiau pasisavinti kai kurias maistines medžiagas, o jų trūkumas gali turėti realių pasekmių.
Kūno svoris ir maistinių medžiagų balansas čia suvaidino lemiamą vaidmenį
Tyrėjai atkreipė dėmesį į vieną svarbią detalę, kuri dažnai lieka nepastebėta. Vyresniame amžiuje problema dažniau būna ne perteklius, o trūkumas. Organizmas prasčiau pasisavina baltymus, geležį, vitaminą B12 ir kai kurias kitas medžiagas.
Būtent čia atsirado skirtumas tarp skirtingų mitybos grupių. Žmonės, kurie turėjo per mažą kūno svorį, bet valgė mėsą, dažniau išgyveno iki 100 metų. Tuo tarpu liekni vegetarai šioje grupėje gyveno trumpiau. Skaičiai parodė gana aiškią tendenciją.
Įdomu tai, kad tarp žmonių, kurių svoris buvo normalus, didelio skirtumo tarp mitybos tipų nebuvo. Vegetarai šioje grupėje gyveno ne trumpiau nei mėsą valgantys. Tai rodo, kad problema slypi ne pačioje idėjoje nevalgyti mėsos, o tame, ar organizmas gauna viską, ko jam reikia.
Dar viena svarbi išvada – kasdienis daržovių valgymas buvo vienas stipriausių ilgaamžiškumo veiksnių. Tie, kurie valgė daržoves kasdien, turėjo gerokai didesnę tikimybę sulaukti 100 metų, nepriklausomai nuo to, ar jų racione buvo mėsos.
Ilgaamžiškumą dažniau lemia pusiausvyra, o ne kraštutinumai
Tyrimo duomenys parodė paprastą, bet dažnai ignoruojamą dalyką. Vyresniame amžiuje organizmui svarbiausia ne mitybos etiketė, o tai, ar jis gauna pakankamai jėgų palaikančių medžiagų.
Griežti ribojimai gali veikti jaunesniame amžiuje, bet vėliau jie dažniau tampa rizika. Ypač tada, kai krenta svoris, silpnėja raumenys ir dingsta apetitas.
- gyvūniniai baltymai padeda palaikyti raumenų masę
- mėsa ir kiti gyvūniniai produktai yra pagrindinis vitamino B12 šaltinis
- geležis ir cinkas iš gyvūninio maisto pasisavinami lengviau
- augalinis maistas suteikia skaidulų ir antioksidantų
- daržovės kasdien siejamos su didesnėmis ilgaamžiškumo galimybėmis
Kai šie dalykai dera tarpusavyje, organizmas gauna tai, ko jam realiai reikia. Tyrėjai aiškiai parodė, kad ne mitybos kryptis, o jos balansas dažniau tampa skirtumu tarp stipraus senėjimo ir nuolatinio silpnėjimo.
Šios išvados labiausiai galioja labai vyresniame amžiuje
Svarbu nepamesti konteksto. Tyrimas kalba apie žmones, kuriems buvo 80 ir daugiau metų. Tai jau tas gyvenimo etapas, kai organizmas veikia kitaip nei vidutiniame amžiuje.
Jaunesniems žmonėms augalinė mityba dažnai tinka puikiai. Ji siejama su geresne širdies būkle ir stabilesniu svoriu. Čia didelių ginčų nėra.
Tačiau senstant atsiranda kiti iššūkiai. Mažėja apetitas, silpnėja raumenys, kai kurios medžiagos pasisavinamos prasčiau. Kūnas tampa jautresnis trūkumams.
Būtent todėl griežti ribojimai vyresniame amžiuje gali tapti problema. Ne dėl pačios idėjos, o dėl realių fiziologinių pokyčių. Tyrėjai tai akcentavo gana tiesiai. Jie nekvietė keisti mitybos visiems, o atkreipė dėmesį į tai, kad su amžiumi sprendimai turi keistis.
Mityba nėra vienkartinis pasirinkimas visam gyvenimui. Tai, kas veikia viename etape, nebūtinai bus tinkama kitame.
Tyrimas suteikė daugiau niuansų nei vieną atsakymą
Šie duomenys parodė ne nugalėtoją, o kryptį. Ilgaamžiškumas neatsiranda iš vieno produkto ar vienos mitybos krypties. Jį labiau lemia tai, ar žmogaus organizmas ilgainiui gauna tai, ko jam tuo metu reikia.
Tyrimas aiškiai parodė, kad vyresniame amžiuje svarbiausia tampa ne ideologija, o reali savijauta. Kai mityba prisitaiko prie amžiaus, svorio ir bendros būklės, šansai gyventi ilgiau išauga nepriklausomai nuo etikečių ar įsitikinimų.