Ar reikia skalauti makaronus – klausimas, kuris virtuvėje kyla stebėtinai dažnai, net ir tiems, kurie gamina ne pirmus metus. Vieni makaronus automatiškai pila į sietelį ir skalauja šaltu vandeniu, kiti tvirtai laikosi priešingos nuomonės. Būtent čia ir prasideda painiava, kuri dažnai lemia prastesnį skonį ar net sugadintą patiekalą.
Profesionalūs virėjai į tokį įprotį žiūri gana kritiškai. Tinkamai išvirti makaronai neturėtų sulipti net ir be skalavimo, tačiau tam reikia laikytis kelių esminių taisyklių. Vandens kiekis, druskos proporcijos, virimo momentas ir net puodo dydis turi daugiau reikšmės nei daugelis įsivaizduoja.
Vandens ir makaronų proporcijos, kurios daro didžiausią skirtumą
Norint atsakyti, ar reikia skalauti makaronus, pirmiausia verta suprasti, kas vyksta virimo metu. Dažniausiai makaronai sulimpa ne dėl to, kad nebuvo perlieti vandeniu, o dėl netinkamų proporcijų ir per anksti pradėto virimo.
Idealus vandens, makaronų ir druskos santykis
Virtuvėje gerai pasiteisinęs ir profesionalų dažnai minimas santykis atrodo paprastai:
- 1000 ml vandens
- 100 g makaronų
- 10 g druskos
Toks kiekis leidžia makaronams laisvai judėti vandenyje, neklijuoti vieniems prie kitų ir tolygiai išvirti. Svarbu suprasti, kad virimo metu makaronai sugeria apie trečdalį skysčio, todėl vandens perteklius čia yra privalumas, o ne klaida.
Kodėl vandens kokybė svarbi
Makaronams virti rekomenduojama naudoti filtruotą arba buteliuose išpilstytą vandenį. Kadangi makaronai sugeria dalį skysčio, vandens skonis tiesiogiai veikia ir galutinį rezultatą. Kietas ar stipriai chloruotas vanduo gali palikti nemalonų poskonį.
Virimo momentas, kurio negalima praleisti
Makaronai dedami tik į aktyviai verdantį vandenį. Jei sudėsite juos anksčiau, krakmolas pradės skirtis per greitai ir makaronai sulips dar nespėję išvirti. Įdėjus makaronus vanduo trumpam nustos virti – tai normalu.
Tuo metu būtina makaronus išmaišyti ir puodą uždengti. Po maždaug minutės vanduo vėl užvirs. Tada dangtis nuimamas ir makaronai verdami atvirame puode, kas porą minučių pamaišant.
Puodo dydis ir vieta, kurios reikia makaronams

Nuotrauka: shutterstock.com
Klausimas, ar reikia skalauti makaronus, dažnai kyla tada, kai jie jau išvirti ir sulipę. Tačiau problema dažniausiai prasideda daug anksčiau – nuo per mažo puodo. Kai makaronai verdami susigrūdę, net ir teisingos proporcijos nepadeda.
Kodėl didelis puodas nėra prabanga
Jeigu verdama 400–500 gramų makaronų pakuotė, reikėtų rinktis bent 4 litrų talpos puodą. Kuo daugiau erdvės tarp makaronų, tuo mažiau krakmolo jie atiduoda vienas kitam. Vanduo tokiu atveju greičiau grįžta į virimo būseną, o makaronai neapsivelia lipniu sluoksniu.
Per mažame puode makaronai liečiasi nuolat, vanduo atvėsta ilgesniam laikui, o krakmolas išsiskiria netolygiai. Būtent tada atsiranda noras gelbėti situaciją skalaujant vandeniu.
Maišymas – paprasta, bet būtina taisyklė
Pirmoji minutė po sudėjimo į vandenį yra kritinė. Makaronus būtina gerai išmaišyti, kad jie nepriliptų prie puodo dugno ir tarpusavyje. Vėliau pakanka pamaišyti kas dvi minutes, kad virimas būtų tolygus.
Toks įprotis leidžia išlaikyti natūralią tekstūrą ir sumažina tikimybę, kad po virimo reikės papildomų veiksmų.
Kodėl spagečių nereikia laužyti
Ilgi makaronai dažnai kelia pagundą juos perlaužti, tačiau verdančiame vandenyje per 20–30 sekundžių jie patys suminkštėja ir nusileidžia po vandeniu. Galima lengvai padėti šaukštu, bet laužymas keičia ne tik formą, bet ir valgymo pojūtį.
Atsakymas, kuris taupo laiką ir skonį
Klausimas, ar reikia skalauti makaronus, dažniausiai kyla ne iš smalsumo, o dėl bandymo ištaisyti jau padarytas klaidas. Kai laikomasi tinkamų proporcijų, pasirenkamas pakankamai didelis puodas ir makaronai dedami tik į verdantį vandenį, papildomi veiksmai po virimo tampa nereikalingi.
Virėjų patirtis rodo, kad skalavimas labiau kenkia nei padeda, ypač ruošiant karštus patiekalus su padažu. Krakmolas, kurio taip dažnai bandoma atsikratyti, iš tikrųjų yra skonio ir tekstūros dalis. Išimtis taikoma tik tuomet, kai makaronai skirti salotoms ar patiekalams, kurie bus patiekiami atvėsę.
