Kai tik draugams ir artimiesiems pranešiau, kad laukiuosi, išgirdau ne vieną patarimą, kad savo pirmagimę (jai dveji metai) pradėčiau tam ruošti iš anksto ir nelaukčiau paskutinės minutės. Girdėjau daug teorijų: vieni sakė, kad vaikui to nereikėtų sureikšminti ir nuolat pasakoti, kiti, atvirkščiai – rekomendavo apie tai kalbėti, aiškinti, pasakoti, kaip bus. Treti patarinėjo kuo greičiau atlikti visus svarbius darbus: pripratinti prie darželio, prie miego savo kambaryje, atpratinti nuo sauskelnių. Visa tai mums puikiai pavyko ir, atrodo, laukimas tiek mums, tiek dukrai labai ramus. Tiesa, papasakosiu dar apie vieną būdą, kuris man padeda pirmagimei išaiškinti, koks tas kūdikėlis, koks jo ritmas, kaip su juo elgtis ir… leisti mažylei pasijauti pačiai mamyte.

Jau senokai apžiūrinėjau „Lilliputiens“ firmos žaisliukus (visi žaisliukai rankų darbo, itin mieli, minkštučiai ir labai tinkantys net patiems mažiausiems vaikučiams), kuriuos radau labai jaukioje internetinėje žaislų parduotuvėlėje www.lapute.lt. Nusprendžiau, kad sesės laukimas – pats geriausias metas savo dukrytei padovanoti mažylę Luizą, kuria ji galėtų rūpintis ir pati įsijausti į gyvenimą su kūdikiu. Rinkausi būtent šią lėlę, o ne kokį populiarų babyborn, nes lėlytė nedidelė, minkštutė (tinka net vaikams iki metų), nesunki neštis ir tinkama kartu miegoti (mano dukrytė labai mėgsta miegoti su mylimiausiais žaisliukais).

Toks lėlytės ir jos priedų rinkinys labai tiks mažosioms „mamytėms“, nes jį sudaro ne tik pati lėlytė, jos suknelė ir sauskelnės, kurias galima užsegti bei nusegti, tačiau ir labai gražus, mielas krepšelis-lopšelis, kuriame Luizą galima migdyti. Taip pat yra ir antklodė, su kuria mažylę galima užkloti ar ją panaudoti sauskelnių keitimo procesui. Visai kaip tikras kūdikis, ši lėlė turi ir migduką bei buteliuką, su kuriuo mano dukrytei labai patinka ją maitinti (jis su magnetuku, tad puikiai prilimpa prie lėlės burnytės).

Man smagu dalintis atradimais, kurie tikrai pasiteisina, o šis „Lilliputiens“ žaislas nors ir nėra pigus (kaina apie 40 eurų), tačiau tikrai vertas dėmesio ir mūsų šeimai labai tikęs. Be to, kad dukrytė mokosi prižiūrėti mažą leliuką (kai gims antra dukrytė, tikiuosi, jai bus dar smagiau atkartoti tai, ką daro mama), tokį žaislą lengvai galima visur su savimi vežiotis. Lėlytė kartu su mumis keliauja ir pas gydytojus, ir į darželį, ir į svečius ar kavinę. Ją paprasta visur pasiimti dėl krepšelio-lopšelio, kurį vaikas puikiai gali pats pasinešti vienoje rankoje. Beje, mūsų Luiza, o tiksliau tariant – Dovilė (tokį vardą jai parinko dukrytė), jau patyrė ir pirmųjų „avarijų“ – keliaujant iš darželio įkrito į balą. Jaudinausi, kad jau tikrai neišsiplaus, liks dėmių, medžiaga susipūkuos, tačiau nieko panašaus nenutiko. Mano dvimetė pati ją kriauklėje išplovė su muilu, aš išgręžiau, o po kelių valandų ant gyvatuko jijau buvo kaip nauja.

Nors sesės dar vis laukiame, ir nežinau, kaip dukrytė į ją reaguos (bet beveik tikra esu, kad tikrai teigiamai), toks smagus metodas mums jau pasiteisino. Dukrytė turi mielą draugę, kuria gali ne tik rūpintis, migdyti, maitinti, bet ir su ja saldžiai miegoti. Jei žvalgotės Velykų močiutės dovanėlių savo vaikučiams, manau, kad tokia miela lėlytė juos tikrai pradžiugintų (nesvarbu, ar laukiate šeimos pagausėjimo, ar ne).img_20180327_120747

Maloniais atradimais pasidalinančios,

Lieknos Bitės