Sveikos, mielosios,
šiandien mes, Bitės, ilgai tarpusavyje diskutavome: ką gi galėtume padaryti dėl lieknesnės figūros. Sutarėm, kad dietų laikytis – tai jau tikrai ne mums. Marintis iškrovos dienomis, kai gali tik kokį kefyrą parpinti, – irgi ne mūsų natūrai. Vaikščioti į sporto klubus – taip pat sunkus reikalas. Kai turi kelis vaikus, šunį, mėgstamą hobį ir darbą, mažai laiko tokiai „užklasinei“ veiklai lieka.
„Viskas, pasižadu sau, kad pradėsiu bėgioti“, – pasakiau Indrei ir sulaukiau jos juoko.
„Tu tai bėk, bėk, bet aš tikrai neprisijungsiu. Man užtenka trasos namuose, kai reikia mažylius sugaudyti. Be to – bėgimas tikrai ne man, nejaučiu jokio malonumo“, – atsakė ji.
„Man tai malonumas bus žinant, kad lašinukai nuo kojų tirpsta“, – tiesiai šviesiai rėžiau.
„Tokį džiaugsmą aš patiriu kasdien – bandydama ir ragaudama įvairius sveikuoliškus pusryčius, kurie, žinau, suteiks energijos, o ne visą dieną trauks prie žemės,“ – prisipažino draugė ir parodė nuotrauką košės, kurią šiandien valgė (taip taip, mes iš tų maniakių, kur kiekvieną savo kąsnį įamžina).
„Eik tu sau! Aš maniau, kad visos košės primena pilką beformę masę, kurią labiau norisi nuleisi į kanalizacija, o ne į savo skrandį… O čia taip gardžiai atrodantis patiekalas. Va – dėl lieknėjimo tikrai galėčiau rytais valgyti tokias košes“, – pabaigiau bitišką diskusiją.
REIKĖS:
100 g miežių kruopų;
100 g žaliųjų žirnelių;
100 g agurkų;
šviežių svogūnų laiškų;
šviežio baziliko (nebūtina);
šalto spaudimo aliejaus.
GAMINIMAS:
Miežius iš vakaro pamerk vandenyje, ryte košę dar šiek tiek trumpai pavirk, padruskink. Agurką supjaustyk šiaudeliais, dėk į košę, berk žirnelius, smulkintus svogūnų laiškus, šaukštelį šalto spaudimo aliejaus ir viską išmaišyk.
Pleputės, kumutės,
Lieknos bitutės
