Mielos ponios ir panelės,
aš šventai tikiu, kad kiekvienas naujas receptas ir patiekalas mano namuose atsiranda ne be reikalo. Kiekvienas iš jų turi savo istoriją. Sriuba vos iš kelių ingredientų „gimė“, kai su šeimyna grįžome iš atostogų, o šaldytuve net pelė būtų pasikorusi. Gerai, kad radau kelias bulves, pomidorą ir moliūgo gabalėlį. Tobulai skanų braškinį tortą išmokė kepti anyta, nusprendusi, kad mažokai palepinu jos sūnų. 🙂 Dėl brokolio ir sūrio blynelių dėkoju Indrei, ji, „treniruodama“ mane sveikiau gyventi, smarkiai pakeitė manąjį požiūrį į daržoves ir į patiekalų racioną įpūtė naujų spalvų.
Štai piemenėlių pyragas ant mano virtuvės stalo atsirado tada, kai reikėjo sugalvoti, kuo pamaitinti senelius. Juk žmonės jie iš kaimo, pratę prie paprastų tradicinių patiekalų, tad nesinorėjo su jais eksperimentuoti. Pasitarusios su Indre, sugalvojom, kaip gana tradicinį patiekalą – piemenėlių pyragą – paversti sveikuoliu. Riebų faršą pakeitėm liesu kalakutienos. Mėsos masėje paslėpėm kuo daugiau daržovių. Ir, svarbiausia, pomidorų padažą pakeitėm troškintu pomidoru.
Piemenėlių pyragas (8 porcijos, 1 porcija – 150 g) gabalėlyje tik 170 kcal!!!
REIKĖS:
400 g bulvių;
2 svogūnų;
2 skiltelių česnako;
3 morkų;
ghee sviesto;
350 g kalakutienos faršo;
1 didelio pomidoro;
50 g pieno;
druskos;
pipirų;
saldžios maltos paprikos miltelių;
40 g sūrio.
GAMINIMAS:
Bulves nuskusk ir dėk virti. Česnaką ir svogūną supjaustyk kubeliais ir pakepink viename šaukšte ghee sviesto, kai jie pagels, sudėk faršą, kepinant jį dažnokai pamaišyk, kai jis taps birus, sudėk tarkuotas morkas ir šiaudeliais pjaustytą baklažaną, pipirus, druską, maltos paprikos miltelius. Pomidorą supjaustyk kubeliais ir sukrėsk į keptuvę, įpilk šlakelį vandens. Troškink, kol visos daržovės suminkštės. Į išvirusias bulves pilk pieną sugrūsk iki vientisos košės. Į kepimo indą supilk troškintas daržoves ir mėsą, ant jų užtepk bulvių košę ir pabarstyk sūriu. Kepk iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40 min, kol bulvių kepurėlės apskrus.
Tiesa, močiutė ir senelis pastebėjo, kad skonis kiek kitoks, tačiau patiekalą labai gyrė. O geriausia, kad mano vyrui vis kartojo – kad tokių gerų gaspadinių šiais laikais ir su žiburiu nerasi. Va čia tai komplimentas mano ausims. 🙂
Laimingos iki debesų,
Lieknos Bitės
