„Kaskart, kai suvalgau nors vieną riešutą ar produktų, kuriuose yra riešutų pėdsakų – pradeda dilgčioti burnoje!”, „ Negaliu prieiti ne tik prie kačių, bet ir prie jų šeimininkų neašarodama“. Ar žinote, apie ką kalbu? Taip, apie alergiją, ligą, kuri civilizuotame pasaulyje darosi vis dažnesnė. Mūsų šeima su ja taip pat glaudžiai susijusi, tad šiandien kalbamės su www.allergomedica.lt specialistais, kurie apie alergiją papasakos faktų, kurių dar nežinojote. Tiems, kurie dar nesusidūrė pristatau, kad allergomedica.lt  – tai programa, kuri tiria alergiją molekuliniu lygiu, ir kuria pasinaudoti bei savo alergijas išsiaiškinti spėja net labai užsiėmę  žmonės ar tie, kuriems rezultatų reikia greit. Tereikia užpildyti internetinę formą, išsirinkti patogią kraujo paėmimo vietą ir laukti elektroninio rezultato su gydytojo komentaru. Šių specialistų klausėme apie lietuvaičius  varginančias problemas ir kaip mums galima būtų padėti.

Sakykite, ar į jus kreipiasi daug pacientų, kenčiančių nuo alergijos. Kas jie, suaugę ar  vaikai?

Sulaukiame daug pacientų. Dažniausiai kreipiasi mamos, įtardamos alergiją savo vaikams, ir nusivylę kitur darytais tyrimais.. Dažna problema – per mažai arba neaiškiai pateikiami tyrimų atsakymai ir ką su tuo daryti. Nebežinodami, ką gali valgyti patys ar dar blogiau – jų vaikai. Mamos kreipiasi į mus, kad atliktume tyrimus ir detaliai išnagrinėtume ar tikrai reikia riboti mitybą, kas labai skaudžiai atsiliepia besivystančiam vaikų organizmui.

Jūs, kaip profesionalai, geriausiai žinote, kokius simptomus patiriantiems žmonėms labiausiai reikalingas alergologinis ištyrimas?

Dažniausi pacientų nusiskundimai kvėpavimo takų simptomai – užsikimšusi, tekanti nosis, čiaudulys, niežtinčios akys, ašarojimas, kosulio priepuoliai, švokštimas ir dėl įsijautrinimo įkvepiamiems alergenams pasireiškiantys simptomai valgant tam tikrus maistus: gerklės dilgčiojimas ar lengvas tinimas.  Taip pat gan dažnai pacientus vargina bėrimai (aktualiausia kūdikiams ir mažiems vaikams).

Ar galite papasakoti, kuo Jūsų programa ypatinga, juk dažnai pacientams surasti tikrąją ligos priežastį labai sudėtinga.

Programos esmė – kaip galima asmeniškiau vertinti į paciento problemą, o nustatytus  įsijautrinimus patvirtinti tiksliausiu molekuliniu lygmeniu, kad būtų išaiškintos tikrosios priežastys, ryšiai tarp įsijautrinimų (vadinamosios kryžminės reakcijos) bei tinkamiausios gydymo galimybės. Gauti tyrimų rezultatai pateikiami aiškiai ir suprantamai paprastam žmogui, nes kartais  kitų specialybių gydytojams sudėtinga vertinti rezultatuose pateikiamų skaičių ir molekulių (dar kitaip vadinamų komponentais) reikšmės. Tyrimo tikslumui labai svarbūs paciento skundai, todėl  pirmiausia prašome paciento užpildyti anketą apie varginančias problemas. Tuomet kraujo serumą, gautą imant kraują iš venos, patikriname keliais pasaulyje įvertintais, ypač tiksliais metodais, o gautus rezultatus, kartu su paciento anketa dar kartą įvertina gydytojas alergologas (dirbame su trimis gydytojais, kurie taip pat dirba universitetinėse klinikose) bei raštu  aiškiai, suprantamai komentuoja tyrimo rezultatus ir jų reikšmę paciento skundams (kas gauta ir ką su tuo daryti, kokios yra gydymo galimybės, pateikia rekomendacijas).

Trumpai tariant- pacientas el. paštu, kuriuo registravosi, gauna du dokumentus – laboratorijos tyrimų atsakymus ir gydytojo komentarą. Žinoma, konkretaus gydymo paskirti gyvai neapžiūrėjus paciento yra neįmanoma, todėl komentaras gali būti tik rekomendacinio pobūdžio, toliau jau su rezultatais reiktų vykti pas gydytoją specialistą.

Žmonės, daug metų kentę alergiją, trokšta simptomų atsikratyti kuo greičiau, kaip greitai pacientui gali palengvėti, kai jis, sužinojęs, kam yra alergiškas, nustoja turėti kontaktą su tuo produktu? 

Psichologiškai palengvėja iškart vos gavus atsakymus, nes išaiškėja problemos priežastys, ypač kai tai susiję su maisto apribojimu.. Taip pat vis dar didelis skaičius žmonių mūsų šalyje nežino apie alergijos išgydymo galimybę taikant alergenui specifinę imunoterapiją.. Žinoma, tuo atveju, kai pacientui nėra IgE sąlygotos alergijos (tik tokią formą įmanoma nustatyti iš kraujo, kas sudaro 50% visų alergijų) neretai pacientui nepalengvėja, nes toliau tenka ieškoti atsakymų galbūt kitose medicinos srityse. Labai gaila,  bet  vieno tyrimo, kuris išaiškintų visas alergiškų žmonių problemas, nėra.  Jeigu kalbame apie maisto produktus –  palengvėjimas gali jaustis labai greitai, atsisakius tų maisto produktų arba tinkamai juos apdorojus (kokius produktus gali pacientas valgyti ir kaip juos apdoroti taip pat gydytojas pamini komentare), tačiau kalbant apie alergiją įkvepiamiems alergenams, kadangi jų yra labai skirtingų (sezoninių ir nesezoninių),  daug kas priklauso nuo jų kiekio aplinkoje ir koks stiprus yra kiekvienu atveju paciento įsijautrinimas, kaip jo organizmas reaguoja.

Galbūt, pastebite, kam dažniausiai alergiški būna lietuviai?

Taip, tarp  dažniausiai nustatomų alergenų yra  šie: maisto: pienas, kiaušinis, riešutai, soja, žuvis (menkė); įkvepiami: beržas, motiejukas, pelynas (kartusis kietis), pelėsis, šuo, katė, namų dulkių erkės. Iš riešutų lietuviai dažniausiai alergiški žemės riešutams.

Galbūt turite patarimų mūsų skaitytojams, kokių klaidų vertėtų nedaryti, ar kokių mitų atsisakyti?

Taip, yra keletas klaidų, kurios aktualiausios mūsų šalyje dėl per mažai arba neteisingai pateiktos ar suprastos informacijos:

  • Nespręskite, ar turite alergiją iš bendro IgE tyrimo. Neretai būna, kad bendras IgE yra normos ribose (o jo normos gana plačios), tačiau tame skaičiuje esantis nedidelis kiekis specifinių gali būti reikšmingas pacientui.
  • Atliekant mūsų tyrimus galima būti ne tik pavalgius, bet ir vartoti antihistaminius vaistus. Tai neturi įtakos tyrimams, tad dėl to jausti nepatogumų nereikia.
  • Vis dar dauguma žmonių mano, kad alergijai išsitirti pakanka pasidaryti įprastą alergologinės paletės tyrimą ir viskas aišku. Lietuvoje kaip ir kitose šalyse vis dar  nedaug kalbama apie molekulinius alergijos tyrimus ir jų svarbą, žinoma anksčiau šie tyrimai buvo brangūs, tačiau šiuo metu prieinami plačiai visuomenei. Daugėjant informacijos apie tikslius tyrimus sulaukiame klausimų iš klientų ir neretai – šeimos gydytojų, kam jie reikalingi ir kodėl staiga nebepakanka tik įprastų alergenų palečių arba odos dūrio mėginių?Tad kam reikalingi molekuliniai tyrimai:
  1. A) Kiekvienas alergenas (pvz., kiaušinis) yra sudarytas iš daugelio molekulių. Vaikas gali būti alergiškas vienai arba kelioms molekulėms, pavyzdžiui, ne pačiam kiaušiniui, o tik tam tikroms jo dalims, molekulėms, kurios gali suirti arba nesuirti veikiant karščiu ( pavyzdžiui, kiaušinį išvirus). Tai svarbu žinoti esant maisto alergijai.
  2. B) Žinant, kokiai molekulei žmogus yra įsijautrinęs, žinosime, ar alergiją galima išgydyti (ne tik numalšinti simptomus, bet išgydyti vadinamąja alergenui specifine imunoterapija). Gydymas yra efektyvesnis, kai jis yra paskiriamas tikslingai, t.y. žinomas tikroji priežastis molekuliniame lygmenyje.
  3. C) Molekuliniai tyrimai neretai atskleidžia netikėtą informaciją apie ligą, kurios paprastos paletės gali tiesiog „neaptikti“.
  4. D) Kartais būsimos mamos nerimauja, ar jos nepakenks vaisiui darydamos alergologinius kraujo tyrimus nėštumo metu. Alerginius tyrimus IŠ KRAUJO galima atlikti nėštumo metu. Nėštumas tyrimų rezultatų įtakoti neturėtų, o paties nėštumo metu, stipriai keičiantis būsimos mamytės organizmui alerginės ligos neretai “įsisiautėja”, atsiranda naujų įsijautrinimų, kuriems mamytė yra alergiška, tad tirtis tikrai verta, kraujo paėmimo procedūra nesiskiria nuo įprastos.
  5. E) Dėl alergijos bitės ar vapsvos nuodams dažnas klaidingai mano, jog gali iš anksto pasitikrinti, ar pvz. vaikučiui įgėlus nebus stiprios reakcijos. Deja, specifiniai IgE prieš bitės ar vapsvos nuodus gali susidaryti tik po įgėlimo (antikūnams susidaryti reikalingas kontaktas su alergenu), todėl vaikams ar suaugusiems, kurie neturėjo jokio kontakto su jomis, nėra prasmės tirti, nes tyrimai nieko nerodys.
  6. F) Na, o dažniausiai mitas tai, kad alergija gyvūnams priklauso nuo veislės. Vienas alergeno komponentas (molekulė) yra ant odos (pleiskanose), kitas seilėse, dar kitas šunų prostatoje (šis aktualus tik šunims) ir gyvūnui besilaižant atsiranda visur (ant odos nuo seilių ir atvirkščiai), todėl vadinami “nealerginio plauko” gyvūnėliai yra visiška nesąmonė. Nebent pacientas bus įsijautrinęs tik tai molekulei, kuri yra prostatoje, tada jis nejaus jokių simptomų šunų kalytei ir galės sau ramiai ją auginti, nors alergija šuniui (patinui) jam bus nustatyta ir simptomus bendraujant su vyriškos lyties gyvūnais jaus.

Labai dėkojame allergomedica.lt programos specialistams už tai, kad taip išsamiai papasakojo apie šių laikų žmonijos vieną sudėtingiausių bėdų.