Šių metų pradžioje daviau sau pažadą – kurį laiką nevalgysiu tam tikrų pieno produktų ir glitimo! Tai sugalvojau ne šiaip sau, pavyzdžiui, peržvelgusi madingų žurnalų straipsnius, o paskatinta savo gydytojos, kuri man pasiūlė tokią dietą, norint sumažinti mane kamuojantį dermatitą ir aibę virškinimo problemų. Visai nesunki užduotis, pamaniau sau, juk stengiuosi maitintis sveikai, dažnai renkuosi įvairiausius kruopų patiekalus, daržoves ir daugybę kitų alternatyvų. Tačiau pradėjus šį naują etapą teko pripažinti,  kad pastaruoju metu, skubėdama į darbus, buvau įpratusi vis prigriebti ir kokį kvietinį skanėstą – kibiną, užkepėlę ar ką tik iškeptą bandelę. Ką jau kalbėti apie kavutę su daug pieno, kurią gurkšnodavau, nors ir nestiprią, bet kiekvienu pasitaikiusiu dienos metu. Nepastebėjau, kaip tokie nekalti pasmaguriavimai pasidarė vis dažnesni ir dažnesni, o sveikos mitybos įpročiai sunkiai benusverdavo į savo pusę.

O dabar grįžkime į mano naują gyvenimo planą. Atsisakyti  daugumos pieno produktų (vis dar galiu valgyti visus raugintus jo variantus) buvo lengva, išskyrus pieną, kurio man taip reikėjo numylėtam kavos ritualui. Išbandžiau gal 10 augalinio pieno variantų – kokoso, avižų, sojos, ir kol kas neradau to vienintelio. Na, bet kol kas pieno produktai manęs taip nekankina, kad nesilaikyčiau sau duoto pažado. Tuo tarpu, su kviečiais ir rugiais – visai kitas reikalas. Nors porą savaičių laikiausi puikiai, tačiau pastaruoju metu nedidelės nuodėmės sekė viena kitą. Jei klaustumėt, kaip jaučiausi tuo metu, kai nevartojau man netinkančių produktų, sakyčiau, kad nieko ypatingo. Odos būklė lyg ir pagerėjo, tačiau didesniam pagerėjimui, matyt, reikėtų daugiau laiko, dingo mano skrandžio bėdos, retai jausdavausi apsunkusi po pietų ir mieguista, tačiau šiuos pokyčius jaučiau tik apie tai galvodama, juk prie gero greit priprantama.

Tačiau vieną dieną pasidaviau mane prie parduotuvės lentynos pasikvietusiai bandelei, o kitą dieną – draugų atvežtai picai. O tada ir prasidėjo: vėl grįžo skrandžio deginimo jausmas, oda tapo raudona, niežtinti, o veidą papuošė erzinantys bėrimai. Va, tai tau! O atrodė, kad tai nieko ypatingo. Vėl išlindę simptomai davė nemažą spyrį į užpakalį, tad pasiryžau bandyti iš naujo. Vis dar nerandu gerų beglitimių bandelių receptų, o duonos šauksmas varo į neviltį (juk kokia aš lietuvė be duonos), tačiau įvairių sveikų keksiukų variantai suteikia viltį gyventi ir sveikai, ir sočiai. Vienu labai pavykusių keksiukų receptu dalinuosi ir dabar:

REIKĖS:

400 ml lazdyno riešutų miltų (aš tiesiog susmulkinau lazdyno riešutus kavamale),

4 kiaušinių,

1 a.š. kepimo miltelių,

100 ml alyvuogių aliejaus,

žiupsnio druskos,

pasirinkto saldiklio (medaus, datulių pastos ar rudojo cukraus).

GAMINIMAS:

Viskas labai paprasta, tereikia visus ingredientus sumaišyti ir kepti 180 laipsnių orkaitėje 20–25 minutes.

Linkime jums sveikatos,

Lieknos Bitės