Turbūt neįmanoma nepastebėti, kad Lieknos Bitės dievina estetiką. Nesvarbu, ar puošiame namus, ar ruošiame pietus – net ir kasdienybėje stengiamės įžvelgti grožį ir juo dalintis su namiškiais bei jumis.

Šiuo metų laiku vis tamsėjant vakarams, mėgstu perdėlioti akcentus virtuvėje, sukurti sau tokią erdvę, kurioje nebūtų kančia sukiotis ruošiant neišsenkančią patiekalų virtinę. Jau kurį laiką su kita Bite dairėmės išskirtinių rankų darbo indų, kurie papuoštų mūsų gaminamus patiekalus ir įkvėptų naujiems eksperimentams. Taip mums besižvalgant, vieną dieną mūsų paskyroje pastebėjome komentarą, kurį puošė nuostabaus grožio indai. Vienareikšmiškai nutarėme, kad jie – tobuli ir suskubome susisiekti su juos kuriančia Diana, jos paklausti, iš kur gimsta toks grožis ir, aišku, keletą jos kūrinių apgyvendinti savo virtuvėse (jau galėjote juos pastebėti mūsų „Instagram“ paskyroje).

edf

Diana, papasakokite plačiau apie save ir tai, kaip pradėjote kurti.

Esu Diana, DiDeco įkūrėja auginanti du vaikus, tad nemaža dalis manęs tenka jiems. Pirma pažintis su moliu įvyko per vyresnėlio vaiko rudens atostogas, kai jį prikalbinau nueiti išbandyti keramikos būrelį ir kartu išbandžiau šią veiklą. Kadangi mėgstu suktis virtuvėje, pradėjau lipdyti namuose reikalingus indus. Pirmasis mano kūrinys buvo druskinė, bet gavosi daug didesnė nei planavau, tad dabar naudojama kaip cukrinė. Buvo ir dar keletas labai nesėkmingų bandymų. Tačiau sekantys, mano akimis, ne itin pavykę gaminiai buvo tiesiog išgraibstyti draugų, giminių ir susilaukė daug komplimentų, o vėliau ir užsakymų. Pirmos klientės ir buvo mano draugės, džiaugiuosi, kad ir iki šiol jos mėgsta, naudoja ir įsigyja mano darbus. Be indų dar labai mėgstu daryti mandalas, kurios tampa originalia namų interjero detale.

Sakykite, kur randate įkvėpimo, kad kiekvienas Jūsų kūrinys atrodytų unikalus? 

Gamta – didžiausias mano įkvėpimas. Man pačiai artimiausias minimalistinis/skandinaviškas stilius, indų formos lakoniškos. Labiausiai patinka juodi ir balti indai, tik mėgstu iš gamtos pasiskolinti jos gėrybių ir įspausti tai į molį. Taip „gimsta“ sezoniniai indai su bijūnais, paparčiais ar kaštonų lapais.  Labai motyvuoja ir draugių komplimentai bei palaikymas. Taip pat labai įkvepia klientai, kurie visiškai pasitiki mano skoniu ir tik aptariame užsakymo gaires, o visa kita aš gaminu pagal save. Žinoma, yra ir tokių, kurie viską kontroliuoja iki paskutinio taškelio, su jais labai sunku, bet tai taip pat verčia tobulėti.

Papasakokite, kokiai auditorijai daugiausia skirti jūsų kūriniai?

Didžiąją dalį mano kūrinių auditorijos sudaro moterys, bet labai džiaugiuos, kad turiu ir keletą nuolatinių klientų vyrų: nuo maisto blogerių iki restoranų šefų. Mano indai skirti jaunatviškam žmogui ir nebūtinai tai tik išorinis bruožas. Mano klientai išsiskiria savitu stiliumi, jie originalūs, žinantys ko nori, patys rašantys savo gyvenimo istoriją. Manau, kad jie turi išskirtinį apetitą ne tik maistui, bet ir gyvenimui. Pastebėjau, kad dauguma mano klienčių naudoja tokias frazes: „aš priklausoma nuo tokių daiktų“, „esu maniakė“, „man vis negana“. Taigi, mielosios, nesijaudinkit, jūs ne vienos tokios ir tai mane džiugina. Mano klientams „netobuli indai“ yra privalumas, o ne trūkumas. Prašančius dešimt vienodai tobulų indų siunčiu į prekybos centrą, nes net ir norėdama nepagaminsiu vienodų lėkščių.

Ar turite kokius ritualus, aplinkybes, kada gimsta jūsų kuriami indai?

Kartais kuriu tyloje, o kartais – klausant įkvepiančios muzikos, bet niekada paskubomis. Norėčiau plačiau papasakoti apie visą gaminimo eigą, nes kai kurie klientai galvoja, kad per dieną ar dvi galiu įvykdyti jų užsakymą, deja, viskas užtrunka kiek ilgiau. Pirmiausia gaminys nulipdomas, tada, priklausomai nuo jo dydžio, jis ramiai džiūsta maždaug dvi paras ir  sulaukia pirmojo  degimo, kuris taip pat trunka iki dviejų parų. Toliau biskvitas (vieną kartą išdegtas gaminys) glazūruojamas pasirinkta spalva ir vėl degamas dvi paras. Taigi, keletui indų pagaminti man reikia beveik savaitės, o kur dar eilė kitų laukiančiųjų.

Lieknos Bitės neatsidžiaugia be galo gyvais ir stilingais DiDeco indais. Kiekvienas savitas ir iki galo išdirbtas. Vyras juokiasi, kad viena mūsų negali praeiti nepasigrožėjusi nauju spalvotu vaisių dubeniu, bet ir pats pripažįsta, kad ši naujovė jam labai patinka. Laukiame nesulaukiame artėjančių žiemos švenčių, kurios šiemet bus ypatingos.

Susirinkti prie šeimos stalo kviečiančios,

Lieknos Bitės