dsc00804Vienas svarbiausių kriterijų, kurį keliu knygoms – istorijoje turi būti intriga. Mėgstu detektyvus su iki paskutinių puslapių išlaikoma intriga, tačiau kartais į rankas paimu ir kiek švelnesnio turinio knygas. „Baltos lankos“ leidyklos neseniai išleistas Dinah Jefferies romanas „Safyrų prekeivio paslaptis“ (beje, tai jau ketvirta šios autorės knyga, išleidžiama į lietuvių kalbą, tačiau man – pirmoji) – būtent toks kūrinys. Lengvas, atpalaiduojantis, idealiai tinkantis išvalyti mintims po ilgos darbo dienos. Ir tikrai labai moteriškas, nes jame daug meilės, daug aistrų, išdavysčių, nuopuolių ir pakilimų, visko, kas mums virpina širdį bei žadina smalsumą.

Man ši knyga artima ir dėl veiksmo vietos – Seilonas žavi aprašomais vaizdais bei šilumos gūsiu, kurio įpučia į mintis. Šiuo periodu, kai knygas skaitau po šilta antklode ir su karštos arbatos puodeliu, cinamono plantacijos, pajūris, naktiniai pasivaikščiojimai paplūdimiu – tai ir atostogų, kurių jau labai noriu, iliuzija.

Na, o temos čia narpliojamos net kelios. Pirmiausia – tai istorija apie tai, kad ne visos šeimos, kurios mums atrodo idealios, tokios ir yra. Jos gali slėpti daug paslapčių. Ir ne tik nuo aplinkinių. Atrodytų ideali Luizos ir jos vyro Elioto šeima (turtingi, gražūs) negali turėti to, ko labiausiai trokšta – kūdikio. Jaunai moteriai, kuriai, atrodo, labiausiai reikia vyro paramos, suduodamas dar vienas likimo smūgis – jos vyras žūva autokatastrofoje. Artimiausio žmogaus išėjimas – tai uždanga, kuri nukrenta ir į Luizos gyvenimą atneša ne tik skausmą, bet ir neapykantą. Ji sužino, kad vyras jai daugybę metų buvo neištikimas. Pasirodo, cinamono plantacijose, į kurias jis nuolat važiuodavo, slepiasi ne tik jo meilužė, tačiau ir nesantuokinis vaikas. Na, papasakojau jau išties daug, tad reikėtų sustoti ir palikti šiokią tokią intrigą. Manote, tai pasakojimas apie sužlugusią ir laimę praradusią moterį? O jei pasakysiu, kad kartais po didelių audrų mes atrandame tikrąjį savo laimės ir ramybės uostą?dsc00799Šią knygą rekomenduoju visoms, pavargusioms nuo kasdienio lėkimo, darbo, streso. Tai kūrinys, kuris padeda atsipalaiduoti ir neverčia labai giliai analizuoti. Net ir pati kalba – lengva. Kaip aš sakau – greitai skaitoma. Taip pat tikiu, kad tokia knyga gali įkvėpti visas moteris, kurios patiria vienokius ar kitokius gyvenimo nuosmukius. Sakote, ech, kaip baisu – vyras tikras parazitas, išdavikas? Manote, kad tokiai moteriai sunku atsitiesti, kažko siekti (neužmirškime, kad istorija vyksta 1935 metais)? Klystate. Ir Luiza tai jums įrodys.

Malonių skaitinių linkinčios,

Lieknos Bitės