skandaloŽinote tą jausmą, kai skaitydamas knygą pats jautiesi lyg būtum teismo salėje? Išteisini, pasmerki, gailiesi, kaltini, tačiau tiesos nežinai. Būtent toks yra Sarah Vaughan detektyvas „Skandalo anatomija“ (išleido „Baltos lankos“). Nusikaltimas čia nagrinėjamas iš visų pusių: iš skirtingų laiko perspektyvų, iš skirtingų veikėjų akiračių. Šokiruoja ir faktas, kad ši istorija nėra tokia jau visai išgalvota, nes suvoki, kokius purvinus žaidimus žaidžia pasaulio galingieji, su siaubu supranti, kokie žiaurūs, bejausmiai gali būti žmonės, iš „paradinės“ pusės demonstruojantys idealius (studentų, politikų, šeimos žmonių) paveikslus.

Šią istoriją įkvėpė skandalingo Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Boriso Johnsono ir apžvalgininkės Petronellos Wyatt romanas. Knygos veiksmas sukasi teismo salėje, kur nagrinėjama labai jautri – išprievartavimo – byla. Visų gerbiamą ministro pirmininko patikėtinį Džeimsą Vaithausą partijos padėjėja Olivija Lyton apkaltina seksualiniu priekabiavimu ir išžaginimu. Kaltintojų pusėje stovi viena svarbiausių knygos herojų – Keitė Vudkroft. Ji – karališkoji advokatė, kvalifikuota lytinių nusikaltimų tyrimų kaltintoja. Kodėl byla jai tokia asmeniška ir svarbi? Šokiruojančią tiesą sužinosite jau pasakojimo viduryje.

Ne mažiau svarbus dar vienos moters vaidmuo. Ir tai visai ne auka, o įtariamojo žmona Sofi Vaithaus. Ką jaučia žmona, kai jos vyras kaltinamas tokiu baisiu nusikaltimu prieš kitą moterį? Kaip susitaikyti su neištikimybe? Kaip atskirti, kas meluoja, o kas sako tiesą? Galbūt, gera žmona turėtų besąlygiškai sekti paskui savo sutuoktinį ir jį palaikyti? Ir kaip atsitiesti moteriai, kuri suvokia, kad visas jos gyvenimas buvo tik iliuzija, kurią ji pati susikūrė savo galvoje?

Aš seniai skaičiau tokį grynai detektyvinį pasakojimą, kuris tiek įtraukia, kad negali sustoti vertęs puslapį po puslapio. Net ir jausmų linija čia tokia stipri, kad nejučia nuomonę keičiau kelis kartus. Atsiskleidžiant paslaptims, vietomis net krūptelėdavau ar likdavau stipriai supurtyta. Man ši istorija priminė keletą matytų, tikrai labai stiprių, serialų: „Kortų namelis“, „Amerikietiška nusikaltimo istorija“. Apie tai, kad kartais atskirti tiesą nuo melo yra labai sunku, o ypač, kai intrigų ir nusikaltimo sūkuryje – galingi, įtakingi ir turtingi žmonės.

„Skandalo anatomija“ nėra šviesus pasakojimas, todėl jam reikia nusiteikti. Man asmeniškai tokios istorijos labai įdomios ir įtraukiančios (ypač – paremtos tikrais faktais), tačiau aš jų niekada neperleidžiu per asmeninę prizmę, todėl jautresnius skaitytojus noriu įspėti apie tai. Manau, kad pati tema labai aktuali moterims, nes priverčia susimąstyti apie daugelį dalykų: nuo mūsų padėties pasaulyje, kuriame vyrauja vyrų kultas (aš tikiu, kad jis jaučiamas vis mažiau) iki moters-namų šeimininkės situacijos. Sofi Vaithaus personažas man čia pasirodė pats stipriausias. Jos istoriją pavadinčiau – „idealaus Stepfordo moters pasaulio dužimas į šipulius“. Sudominau? Griebkite šią knygą į rankas ir patys užsukite į teismo salę, kurioje nagrinėjama neeilinė byla ir verda kraują stingdanti drama: tarp nusikaltėlio ir aukos, tarp vyro ir žmonos, tarp melo ir tiesos,  tarp praeities ir dabarties.

Įtraukiančių skaitinių linkinčios,

Lieknos Bitės