dsc02841Suskaičiavau, kad iš pernai perskaitytų knygų krūvelės (t. y. 51) net 40 buvo trileriai. Mano literatūrinis skonis, sprendžiant iš šio skaičiaus, kaip ir akivaizdus. Tiesa, aš pati naujiems metams užsibrėžiau tikslą perskaityti bent  10–15  ne grožinės literatūros kūrinių.

Šį kartą papasakosiu apie dar vieną psichologinį trilerį, spėjusį „įšokti“ į mano pernai metų knygų traukinį, – Rebecca Fleet debiutinį romaną „Svetimi namai“ (išleido „Balto lankos“).

Skaitydama šią istoriją, vis svarsčiau: labiau patinka, ar labiau erzina dėl mažai įtikimo siužeto.

APIE KNYGĄ.  Perskaičius pirmus puslapius ima aiškėti, kad knygos herojai – Karolina ir Fransis – šeima, kurioje kažką gero atrasti bus labai sunku. Gavę pasiūlymą pasikeisti namais – savo butą Londone išmainyti į namą prabangiame priemiestyje, – nedvejodami sutinka praleisti savaitę toliau nuo kasdienybės rutinos ir įtampos, stumiančios jų santuoką į prarają. Porai įsikūrus įtartinai niūriame name, į paviršių iškyla jų santuoką gramzdinančios problemos: Fransio bėdos dėl priklausomybės vaistams ir Karolinos neištikimybė. Kol jie bando taisyti santykius, keista ir smalsi kaimynė ima perdėm atkakliai domėtis atvykėlių gyvenimu. Negana to, Karoliną ima persekioti praeities vaiduokliai, primenantys jos padarytus siaubingus dalykus. Tačiau ar vaiduokliai gali siųsti žinutes ar name palikti praeitį primenančias užuominas?

PATIKO, nes:

* Siužetas neištęstas, veiksmas ir įvykiai gana greitai keičiasi, kas neleidžia nuobodžiauti.

* Pabaiga nenuspėjama, nes nuo vieno įvykio, kurį skaitytojas laiko svarbiausiu, peršokama prie visai kito.

* Įtaigiai perteikiamas susiskaldžiusios šeimos paveikslas: apie vienas į kitą negalinčius žiūrėti sutuoktinius, neištikimybę, priklausomybę.

* Man gana originalus pasirodė netradicinis veiksmo vietos sukūrimas – apsikeitimas namais ir nuolatinis spėliojimas, o kas gyvena pagrindinių veikėjų namuose.

NEPATIKO, nes:

* Mano minėtas peršokimas nuo vieno įvykio, kurį skaitytojas laiko esminiu, prie kito. Mano nuomone, jis kiek nelogiškas.

* Man pritrūko paties trilerio istorijos įtaigumo, veiksmo nuoseklumo, vietomis jaučiau „pritempimus“.

* Man pritrūko to „cinkelio“, kuris šią knygą išskirtų iš daugelio kitų šio žanro leidinių. „Goodreads“ programėlės naudotojai mano gana panašiai, šiai knygai skiriama apie 3,6 žvaigždutės iš 5. Aš tam labai pritariu. Nebuvo blogai, bet iki to vau, kuris „nurauna“ ir neleidžia knygos padėti į šoną, tolokai.

Skaityti, skaityti ir dar kartelį skaityti šiais metais linkinčios,

Lieknos Bitės