Aš dažnai skaitau trilerius, todėl mane nustebinti darosi labai sunku. Labai labai sunku. Visi siužetai – kažkur jau girdėti. Visi herojai – į kažką panašūs. O ir istorijos baigtį atspėti bei išnarplioti paslaptį darosi vis lengviau ir lengviau. O ką jau kalbėti apie tai, kad tą jausmą, kai šiurpas vaikšto kūnu, „iššaukti“ vis sunkiau. Na, bet į rankas paėmiau Nyderlandų rašytojos Nova Lee Maier trilerį „Gimdyvės padėjėja“ ir gavau visišką, sukrečiančią, gąsdinančią, šiurpus keliančią istoriją.
Jei apie knygos minusas, tai iškarto „Balto“ leidyklai turiu pastebėjimą: viršelis man neatrodo vykęs. Manau, kad iš tokio pasakojimo buvo galima „išlaužti“ tikrai kažką pagaulesnio, stipresnio. Prisipažinkite, juk ir jūs, prieš pirkdami knygą, ją pirmiausia „nuskanuojate“ vizualiai. Na, pavyzdžiui, labai vykęs man atrodo tos pačios leidyklos romano „Bitininkas ir Alepo“ viršelis. Betgi…
Pasiknaisiokime giliau, verskime knygos puslapius ir trumpai susipažinkime su istorija. Didi kenčia neįprastą nėštumo komplikaciją – jos klubai tapo tokie silpni, kad ji minimaliai begali judėti. Gimdymas taip pat nebuvo lengvas, tačiau, ačiū Dievui, kūdikis – nuostabi mergaitė – gimė sveika. Gimdyvė silpna ir vis dar kenčianti klubų skausmą, tad į namus jai padėti atvysta padėjėja. Visiška priešingybė pavargusiai, skausmo išsekintai, pirmąkartei mamai, kurią kamuoja dar ir milijonas klausimų apie vaiko priežiūrą. Henekena – labai išvaizdi, ir, iškart tampa akivaizdu, turinti labai blogų kėslų. Knygos autorė net „nevynioja į vatą“ – tai psichopatė. Jos tikslas – nuskriausti visą Didi šeimą. Greta šios siužetinės linijos matome ir kitą: Roterdamo policijos pareigūnės Mirijam. Ji sunkiai išgyvena brolio netektį ir įtaria, kad dėl jo mirties kalta gražioji našlė – ta pati Henekena. Ir nors daugelis mano, kad Mirijam įtarimai – profesinė liga, tačiau ji labai greitai ima keliauti per buvusios brolienės praeitį ir ant pjedestalo kelti labai juodas jos paslaptis.
Jei mėgstate psichologinius trilerius apie šeimas, į kurias ar kuriose įsisuka sociopatas – ši knyga būtent jums. „Gimdyvės padėjėjos“ nerekomenduoju labai jautriems skaitytojams. Taip pat – nėščioms ar tik ką vaikučio susilaukusioms mamoms. Galite tikėti, galite ne, galite pačios jausti baimę, galite ne, tačiau aš šventai tikiu, kad toks tamsus pasakojimas neigiamai veiks jūsų pasąmonę. Knygoje labai smulkmeniškai, kraupiai, detaliai aprašomos tokios scenos, kad net man kūnu pagaugai nueidavo.
Manau, kad rašytoja šiuo kūriniu siunčia ir labai svarbią žinutę apie pogimdyvinį moters laikotarpį. Apie tą emociškai itin jautrų periodą, kuris net ir komfortiškai, patogiai, apsuptai meilės gyvenančiai moteriai, gal virsti dideliu išbandymu. Siaučiantys hormonai. Kūno pokyčiai. Skausmas po gimdymo. Begalinė nežinomybė. Na, o jei tavo namuose dar įsisuka labai blogų užmačių turinti gimdyvės padėjėja ar nulinę empatiją demonstruojantis vyras…
Aš šiam trileriui duodu 5/5 įvertinimą, nes jis idealiai atitinką mano literatūrinį skonį. Man tokios knygos padeda atsipalaiduoti, pasiilsėti, suteikia gerą istoriją, nuo kurios sunku atplėšti akis. Beje, knyga 2014 metais buvo apdovanota kaip geriausias grožinės literatūros kūrinys Nyderlanduose. O aš siūlau Holivudo režisieriams ir scenaristams greičiau įsigyti ekranizacijos teises, manau, kad būtų kažkas panašaus kaip su trileriu „Dingusi“ („Gone Girl“).
Bet jūs nelaukite ekranizacijos, griebkite knygą ir mėgaukitės tikrai baisiu trileriu.
