nekenciueGyvenimas mane vis moko – neturėk griežtų išankstinių nusistatymų. Taip ir su knygomis. Vis kartodavau, kad jau komedinio tipo romanai – taip nutolę nuo mano interesų lauko kaip mėnulis. Suklydau. Prasidėjus rudeniui, pajutau, kad vis sunkiau darosi išsirinkti norimą perskaityti knygą. Šią būseną galima apibūdinti kaip „skaitymo bloką“ – kai labai nori, ieškai, pradedi vieną, antrą, trečią, tačiau nė viena nesugeba „užkabinti“. Kaip vaistą šiam „negalavimui“ pasirinkau knygą, kuri, iš pirmo žvilgsnio, visai ne mano tipo. Strategija pasiteisino. Sally Thorne romanas „Nekenčiu tavęs!“ (išleido „BALTO“ leidykla) pramušė visus „blokus“ ir tapo vienu smagiausių skaitinių šiais metais.

Romano herojai Liusė Haton ir Džošua Templmenas nekenčia vienas kito. Ne šiaip nemėgsta. Ne šiaip nenoromis patveria. Tiesiog nekenčia. Ir begale ritualinių pasyviosios agresijos veiksmų nesidrovi parodyti, ką jaučią, juk sėdi vienas priešais kitą ir yra leidybos bendrovės generalinių direktorių vyriausieji padėjėjai. Liusė nesupranta Džošuos bedžiaugsmio, griežto, skrupulingo požiūrio į darbą. O jam akivaizdžiai nepatinka Liusės laisvo stiliaus drabužiai, keistybės ir gerietės įvaizdis. Kai abu ima siekti to paties paaukštinimo, interesų konfliktas pasiekia viršūnę. Įtampa tarp varžovų tuoj tuoj sprogs, bet prasideda kitoks – meilės žaidimas. Ar jame gali būti vienas laimėtojas?

nekenciucTokio tipo romanas, mano nuomone, kaip labai gerai išdirbta amerikietiška romantinė komedija. Tokia, kokias žiūri milijonai: nuo paauglių iki vyresnio amžiaus moteriškių. Čia visko daug. Kurioziškų situacijų ir sarkastiškų juokelių. Romantikos ir labai karštų meilės scenų. Esama net psichologinės šeimos santykių analizės, kuri man čia pasirodė viena įdomiausių (tėvo santykis su sūnumi, nesusikalbėjimai ir lūkesčiai, kurių nei vienas taip ir nesugeba realizuoti). Patiko man ir herojų paveikslai. Gal atsiras sakančių, kad gana standartiniai, tačiau mane jie paveikė ir labai įtraukė. Vietomis susimąstydavau, kad skaitytojas taip stipriai įsukamas į Liusės ir Džošua konfliktus bei dramas, jog sunku atplėšti akis.

Romaną „Nekenčiu tavęs!“ perskaičiau per vieną savaitgalį, nes… Tiesiog negalėjau knygos padėti į šalį. Lengva, atpalaiduojanti, suteikianti labai daug juoko akimirkų. Net ir sau pripažinau, kad norisi (o gal net ir būtina) kartais pabėgti nuo psichologinių trilerių bei kriminalų ir pasinerti į kažką labai moteriško, smagaus, atpalaiduojančio.

Jei domitės daugumos nuomone, šis romanas ne tik išgirtas „Goodreads“ skaitytojų, tačiau ir 2016-aisiais „The Washington Post“ įtrauktas į geriausių metų romanų dvidešimtuką.

Skaityti, atrasti ir mėgautis linkinčios,

Bitės