dsc01883Šalin stereotipus! Šitai sau kartoju vis dažniau. Taip nutiko ir su „Svajonių Knygomis“. Nuo seno maniau, kad ši leidykla specializuojasi į visiškai lengvus romanus, skirtus romantikėms, svajotojoms. Va ir klydau. Pasižvalgiusi leidyklos internetinėje svetainėje, radau ir klasikos, ir visai nebanalių, o sudėtingų ir intriguojančių, romanų, ir (dėmesio!) net trilerių. Jie, kaip žinia, didžiausia mano silpnybė. Sekmadienį pradėjau skaityti Kimberly Belle psichologinį trilerį „Sumeluotas gyvenimas“. Šiandien užbaigiau ir tiesiog netveriu savo kailyje, kaip noriu pasidalinti mintimis.

Aš mėgstu tokias paslapčių pilnas istorijas apie šeimos gyvenimą. Kur tarsi visi visus pažinojo, o, išties, nieko nežinojo. Nors pati kūrinio mintis man nebuvo kažkas netikėto, bet veiksmo sukimas į vientisą kamuoliuką tikrai kabinantis. Kai ką nuspėjau, kai ko nesitikėjau, o keli įvykių posūkiai tiesiog šokiravo. Trilerio epicentre Airisės ir Vilo Grifitų šeiminis gyvenimas arba, tiksliau, tai, kas liko po Vilo žūties. Airisė sužino apie lėktuvo, skridusio į Sietlą, katastrofą, o netrukus jai pranešama, kad tarp šio reiso keleivių buvo ir jos vyras. Moteris įsitikinusi: tai negali būti tiesa, nes jis turėjo sėsti visai į kitą lėktuvą. Bet laikas eina, o apie Vilą nėra jokių žinių ir galiausiai tenka pripažinti, kad jis žuvo. Vis dėlto Airisei ramybės neduoda daug neatsakytų klausimų. Ji beviltiškai trokšta išsiaiškinti, kaip viskas yra iš tikrųjų, kodėl pats brangiausias žmogus jai viską melavo. Gal jų santuoka buvo tik skrupulingai sukurptas nusikaltėlio planas, o ji – viena iš priemonių tikslui pasiekti?

Vietomis man buvo labai baisu dėl Airisės, kuri skaitytoją sugeba nustebinti, ir iš ramios priemiesčio namų šeimininkės bei taikios mokyklos psichologės virsta tikra detektyve. Ji pasiduoda avantiūrai nepalikti vyro praeities, o kantriai ir ryžtingai vieną po kitos į dienos šviesą tempti visas paslaptis. Tiesa, kartais įvykių eiga mane šiek tiek nustebindavo dėl logikos trūkumo. Tačiau… Psichologiniai trileriai savyje ir brandina tikslą skaitytoją vedžioti už nosies. Taip, taip, kartais norėdavau Airisę griebti už pakarpos ir pamokyti, pastūmėti viena ar kita linkme. Deja, skaitytojas klauso rašytojo sukurtų taisyklių, o ne jas diktuoja.dsc01880„Sumeluotą gyvenimą“ perskaičiau labai greitai ir maloniai. Galbūt, pritrūko detektyvinių momentų, kažko labiau paslaptingo, tačiau bendrai įvertinus – tikrai gera istorija be jokios „cukraus pudros“, ir ją išties sunku paleisti iš rankų. O tokios knygos man pačios mieliausios, nes priverčia neskaičiuoti miego valandų ir į šalį patraukti ne pirmo svarbumo darbus. Ir dar – ne mažiau džiaugiuosi, kad šis trileris man padėjo naujais atrasti ir pažinti „Svajonių knygos“ leidyklą.

Dar vienu puikiu trileriu papildžiusi knygų lentyną,

Bitė Gabrielė