Jei mėgstate psichologinius trilerius, jums reikia kuo greičiau į rankas griebti naują „Baltos lankos“ knygą – amerikiečių rašytojo A.J.Finno „Moteris lange“. Tai laukiamiausias šių metų debiutinis psichologinis trileris, iš karto atsidūręs „New York Times“ perkamiausių knygų viršūnėje JAV bei žaibiškai užkariavęs knygų topus kitose šalyse.

Naujiena, apie kurią daug kalbėta

Prisipažinsiu, nekantriai šios kaustančios, priverčiančios neatsitraukti kelias dienas ir mintis užvaldančios knygos laukiau ir aš. Jau vien tai, kad perskaičiau daugybę atsiliepimų, kad tai – itin kinematografiškas kūrinys, o aš tokius mėgstu. Teko skaityti, kad vos jam pasirodžius, kino studijos pradėjo varžytis, kam atiteks ekranizavimo teisės, o tai pasako daug. Išties, istorija parašyta taip, kad ją lengvai gali įsivaizduoti lyg filmą. Tačiau siūlau nelaukti, kol „Moteris lange“ atkeliaus į kino sales ir ją skaityti bei mėgautis jau dabar.

Pagrindinė herojė – sukelia daugiau klausimų nei duoda atsakymų

Apie ką visa istorija? Pavadinimas daug pasako. Apie moterį, vardu Ana, kurios gyvenimas sukasi gana ribotoje erdvėje – namuose, o daugiausiai – prie lango, pro kurį ji stebi savo kaimynų gyvenimus. Kodėl ši, kažkada buvusi gera vaikų psichologė, neišlenda iš namų? Ji kenčia nuo sunkios agorofobijos (atvirų erdvių baimės) formos ir panikos priepuolių, tad dienas ji leidžia savo įspūdinguose namuose (jie atrodo ne mažiau paslaptingi nei pati herojė), žiūri nespalvotus filmus, prisiminimais vis grįžta į laiką, kai gyveno su vyru ir dukra, pasineria į pokalbius su „nauja šeima“ – internetiniais pokalbių draugais, kenčiančiais nuo to paties sutrikimo (juos konsultuodama, ji jaučiasi bent šiek tiek profesiškai reikalinga). O kur dar kaimynai (ypač neseniai atsikrausčiusi Raselų šeima) ir jų stebėjimas. Ši veikla „suryja“ bene daugiausiai Anos laiko.

Psichologiškai slegianti istorija, kuri labai įtraukia

Tiesa, ši knyga nėra nei „šviesi“, nei įkvepianti. Jos niūri nuotaika persismelkia nuo pirmų iki paskutinių puslapių, tad nerekomenduočiau jos tiems, kuriuos kamuoja rudeninė depresija. Man tokios knygos artimos, nes mėgsta įtampą, kurią geri trileriai išlaiko iki paskutinio skyriaus. Šis būtent toks. Kartais atrodo, kad pats pasimeti tarp to, kas Anos istorijoje tikra, o kas jos fantazijos vaisius. Kartais ją vertini kaip labai intelektualią, itin šmaikščią ir itin pastabią heroję, o kartais pasiduodi minčiai, kad ji, visgi, labai sunki psichikos ligonė. Autorius labai įtaigiai sugeba perteikti, koks yra gyvenimas žmogaus, kenčiančio nuo agorofobijos (teko skaityti, kad daug metų jis ir pats turėjo panašų sutrikimą).

Nebijokite storų knygų

Šis trileris – ne kokia „perdžiūvusi“ knygelė, o 500 puslapių leidinys. Žinau, kad kai kuriuos (ypač tuos, kurie skaito lėtesniais tempais) sunku įkalbinti, kad imtųsi tokios storos knygos. Ir pati pagalvojau, kad su dabartiniu savo gyvenimo tempu, kai ramiai pasėdėti su knyga būna labai sudėtinga, „Moterį lange“ krimsiu kelias savaites, tačiau… Knygą tiesiog „surijau“ vos per kelias dienas, nes tiesiog negalėjau atsiplėšti. Taip, taip, teko prisiminti vaikystę, kai su žibintuvėliu po antklode skaitai iki paryčių. Nenorėdama pažadinti savo šešių mėnesių mažylės, būtent taip ir keliavau po Anos pasaulį bei kartu su ja stebėjau ne tik kaimynų, tačiau ir jos pačios gyvenimą.

Linkime ir jums rasti tokių knygų, nuo kurių būtų sunku atplėšti akis ir mintis,

Lieknos Bitės