aiDažnai iš aplinkinių girdžiu, kaip svarbu „nepamesti“ savęs. Vis instagrame perskaitau, kaip veiklios ir greitai visur besisukančios mamytės moko dėl vaiko neatsisakyti karjeros. Tačiau už kelių akimirkų jau matau kitos jaunos moters įrašą, smerkiantį tas, kurios 100 procentų neatsiduoda vaikams. O dar viena aiškina, kad visa motinystės atostogose esančios mamos diena turi būti skirta kūdikiui. Nuo „labas rytas“ iki tol, kol jis užmiega. O kai jau miega, tada skubi ruoštis kitai jo dienai: ruoši užduotėles, planuoji būrelių grafiką ir įpuoli į visus kitus buities rūpesčius.
Nežinau, kuriuo momentu: ar gimus pirmai, ar tik antrai dukrai, aš suvokiau, kad noriu jausti tą širdžiai malonų balansą. Aš noriu turėti laiko knygoms ar filmamas. Man tiesiog būtinas mūsų laikas su vyru. Aš visai nesijaučiu kalta, jei vaikus palikusi tėčiui ar močiutei išlekiu tvarkyti savo reikalų. Net ir tai, kad dabar sėdžiu ir rašau, man visiškas malonumas, o ne sąžinės graužatis, kad mergaitės ant kilimo VIENOS dėlioja kaladėles. Kita vertus, aš suvokiau, kad svarbiausia sąlyga laikui su vaikais – KOKYBĖ. Ne kiekybė, KOKYBĖ. Tai gali būti valanda ar dvi po darželio, tačiau tas laikas koncentruotas, malonus abiem pusėms ir visavertis.
Taip, galima vaiko visą dieną nepaleisti iš rankų, tačiau tikrai mintimis būsite kažkur kitur. Mūsų šeimoje galioja kelios taisyklės, kurias taikome visaverčiam laikui kartu.
*Jei abi dukros nori žaisti/mokytis, ir šalia jų esame du suaugusieji, mes pasiskirstome veiklomis. Natūralu, kad vienerių ir trejų metų mergaičių interesai, įgūdžiai bei poreikiai skirtingi. Kartais tėtis su vyresniąja skaito knygeles, piešia ar lipdo, o tuo tarpu aš su mažąja veriame žiedus ar dėliojame figūrėles. Tiesa, yra kelios veiklos, kurias jos gali veikti kartu. Pavyzdžiui, LEGO DUPLO kaladėlės, kurios tinka tiek patiems mažiausiems, tiek gerokai vyresniems vaikams. Man visada smagu stebėti, kai vyresnėlė mažajai rodo, kaip jungti detales. Į žaidimą įsijungus visiems, mes statome įvairiausius namus, konstruojame mašinas, žaidžiame vaidmenų žaidimus su figūrėlėmis.
* Kai žaidi su vaiku, tai žaidi, o ne kas penkios minutės lakstai prie puodų ar vis tikrini telefoną. Manau, kad mūsų atžalos labai gerai jaučia, ar mes tikrai įsiliejame į bendrą veiklą su jais ar tik sėdime šalia iš pareigos, o mintimis klajojame kažkur kitus. Jei pagaunu save, kad dabar nesu nusiteikusi žaidimams (blogai jaučiuosi, laukiu svarbaus skambučio, apie kurį galvoju, esu alkana ar pan., paprašau dukrų pažaisti vienoms ir sutariu, kada kažką veiksime kartu vėliau).
* Nemeluoti. Noriu, kad šeimoje visi būtume kuo atviresni, tad net menkose buitinėse detalėse nenoriu nei pati meluoti, nei tai girdėti iš kitų. Dažna tėvelių apgavystė „už penkių minučių“, nėra teisinga. Svarbu su vaiku pasikalbėti ir konkrečiai nupasakoti, kada kartu bus galima pažaisti ar paskaityti knygelės. Na, pavyzdžiui, aš konkrečiai paaiškinu: išdžiausčiusi drabužius ir išvirusi sriubą, iškart ateinu su tavimi skaityti.
* Ritualai. Jie, manau, galėtų būti pavadinti ir šeimos rutina. Vaikams ji labai svarbi. Ritualai, kuriuos susikuriame, padeda „neišbarstyti“ laiko (žinote tą jausmą, kai diena prabėgo, o tu tarsi nieko nenuveikei). Mes šeimoje laikomės kelių labai svarbių ritualų: vakarinis visų pasivaikščiojimas prie namų, dvi knygelės prieš miegą ir tėčio arba mamos sukurta pasakėlė. Dar vieną ritualą mano dukra turi susikūrusi su tėčiu. Kol aš migdau mažąją sesutę, jie kartu dėlioja LEGO CITY rinkinį. Vyresnėlė žino, kad šio žaidimo detalės yra per smulkios ir pavojingos sesei, tad su jomis ji gali žaisti tik tada, kai jos nėra. Vieno rinkinio mano konstruotojams užtenka ilgiau nei mėnesiui. Visai neseniai, nesuskaičiuojamą skaičių vakarų, jie dėliojo policininkų nuovados rinkinį. Sakote, tai berniukiškas žaidimas? Na, taip, mano vyras įsitraukė kaip mažas vaikas, tačiau ir trimetė buvo visiškai sužavėta. Pirma – jai tai laikas, kai tėtis yra 100-tu procentų su ja (bendrauja, tariasi, kalba, kartu džiaugiasi rezultatu), antra – LEGO CITY ne tik leidžia labai intensyviai lavinti tokio amžiaus vaiko smulkiosios motorikos, loginio mąstymo, pastabumo įgūdžius, tačiau puikiai tinka ir vaidmenų žaidimams. Su policininkų motociklu ji gaudė nusikaltėlius, sodino juo į vienutę, o su policijos lėktuvu ne tik atliko misijas (iš jo galima paleisti policininką-parašiutininką), tačiau ir aiškino, kad skrenda atostogauti.
Sakysite, koks šio balanso kasdienybėje atsiradimo privalumas? Ogi laiminga šeima. Vaikai, kurie šypsosi, o ne zirzia ir nekantriai tau tąso ranką. Mamos, kurios ne pervargusios ir irzlios, o jaučiančios pilnatvę. Ir tėčiai, kuriems visada taip reikalinga ta namų harmonija.
Jei netikite, patys išbandykite,
Lieknos Bitės