Vis dažniau pastebiu, kad norint išspręsti kokią nors mano keturmečio problemą, labiausiai verta rinktis kokius nors kūrybiškus, magija, stebuklais paremtus būdus. Aišku, kai mamoms ne kiekviena diena šventė, juk tenka skubėti tarp darbų, vaikų ir kitų reikalų, ne visada pavyksta sugalvoti kūrybiškų sprendimų, tačiau šiandien, grįžus po poros dienų komandiruotės, norėjosi kuo daugiau laiko praleisti su vaikais, tad dieną leidome žaisdami, kurdami bei linksmindamiesi. Kadangi pietų miegas mano vyresnėliui dar yra būtinas, bet migdymosi ceremonija trunka kelias valandas ir vis tiek nebūtinai pavyksta, nusprendžiau išbandyti „stebuklų maišelio“ metodą, kurį labai mėgau pati būdama maža mergaite.

Taigi, istorija nutiko tokia, kad betvarkydama namus, nešdama daiktus į garažą, vos pravėrus duris, pro mane pračiuožė nedidelis žmogelis žalia kepure, kuris pasileido tekinas per namus, švystelėjo kažką bebėgdamas ir pravėręs laukutines duris dingo iš akiračio. Aš klyktelėjusi dar bandžiau jį vytis, sukeldama visus namiškius ant kojų, tačiau, kad ir kaip šaukiau, žmogelis nebegrįžo.

Namiškiai nesuprato, kas darosi, tačiau, kai papasakojau, ką mačiusi, puolė ieškoti, kas per daiktas to žmogiuko buvo paliktas. Ir, koks netikėtumas, mano vyresnėlis ant stalo rado numestą žėrintį nedidelį maišelį su čežančiu laiškučiu viduje. Spėliojome, kam šis laiškas skirtas, tačiau viskas paaiškėjo jį perskaičius.

„Mielas Ugniau,

Tau rašo nykštukas. Šiandien ketinu tave aplankyti ir palikti staigmenėlę, tačiau pirma skiriu tau užduotį: turėsi užmigti be tėvelių pagalbos ir nelipti iš lovos, kol neišmiegosi. Svarbiausia, nepamiršk užkabinti šio maišelio ant kambario, kur miegosi, durų rankenos, kad turėčiau, kur palikti staigmeną.

Iki pasimatymo, neišdykauk,

Tavo Nykštukas.“

Mano vyriokas buvo sužavėtas šiuo nuotykiu. Dar ilgai nesustodamas pasakojo, kaip nykštukas bėgo pro namus ir metė maišelį (lyg pats tai būtų matęs), o svarbiausia, pasišokinėdamas nukūrė į lovą, kur, apsimetinėdamas, kad miega (juk nykštukas ateis pažiūrėti), netikėtai užmigo…

Linkime stebuklų Jūsų kasdienybėje,

Lieknos Bitės