baltoslankos5Artėja šventės ir daugelis jau suka galvas – o kuo šiais metais nustebinti tiek savo, tiek artimųjų vaikus? Aš esu įsitikinusi – su knygomis niekada neprašausite. Mano patirtis rodo, kad jos tinka tiek patiems mažiausiems, kurie mėgaujasi paveiksliukais, tiek žengiantiems į raidžių pasaulį, tiek jau tiems, kurie patys skaito. Knygų pasiūla labai didelė, kainos įvairios, tad tikrai rasite kuo nustebinti konkretų vaiką. Šį kartą daugiau papasakosiu apie leidinius patiems mažiausiems. Ir tai ne tik mano nuomonė, bet ir mano pusantrų metų dukros patirtis. Taigi, trys knygelių tipai, kuriuos rekomenduoju 0–3 metų vaikams.

Už šias knygeles dėkojame leidyklai „Baltos lankos“. Pastebėjau, kad šis leidėjas labai tendencingai leidžia lavinamąsias knygeles paties mažiausiems. Visos mano dukros bibliotekėlės favoritės yra iš „Baltų lankų“: knygelės apie gyvūnus, automobilius, atverčiamais langeliais,  „Mylėsiu tave, kad ir kas nutiktų“„Nuraminsiu tave, net jei šėls audra“ ir t.t.

baltoslankos2

1 TIPAS: Leidžiabaltoslankos4nčios atrasti, atversti ir pažinti save 

Ingela P Arrhenius „Kur ančiukas?“„Kur šuniukas?“ knygelės puikiai atspindi posakį – genialumas slypi paprastume. Šie leidinukai pritaikyti patiems mažiausiems vaikams, nes yra iš storo kartono (neįveikiamo nei mažoms rankytėms, nei „paragavimams“), vos iš kelių puslapių, su aiškiomis, ryškiomis iliustracijomis. Personažais parikti gyvūnai, kuriuos vaikai paprastai įsimena pirmiausia: šuo, katė, ančiukas, kiškis ir pan. Knygelių esmė – atversti medžiagėles ir surasti, kas už jų slepiasi. Abiejų knygelių smagiausioji dalis yra pabaigoje – vaikas, atvertęs medžiagėlę, pamato savo atvaizdą veidrodėlyje. Mano dukrai tai kiekvieną kartą sukelia begalę gerų emocijų: ji mėgaujasi savo atvaizdu, ploja, krykštauja, bando sakyti savo vardą.

Šios knygelės labai naudingos pačių mažiausių vaikučių lavinimui, nes apima ne tik objektų pažinimą (kačiukas, šuniukas, antytė), tačiau ir įtraukia smulkiosios motorikos darbą. Kas mums atrodo elementaru, kūdikiui yra iššūkis. Todėl toks paprastas dalykas kaip medžiagos atvertimas – ne tik smagus žaidimas, tačiau ir rankų-akių koordinaciją lavinantis procesas. O kur dar skirtingos faktūros (popierius, medžiaga), kurias mažylis liečia, pažįsta.

2 TIPAS: Interaktyviai įtraukiančios mažąjį skaitytoją

Benji Davies knygeles „Meškis Zujus dirba ugniagesiu“„Meškis zoologijos sode“ pamėgo ne tik mano pusantrų, tačiau ir ketverių dukra. Šių knygelių ypatingoji savybė – jos turi besislankiojančius langelius. Man labai patiko, kad kiekviename atvarte yra vis kitokio tipo slinkimas-sukimas-traukimas, kas skatina vaiko nuovokumą, greitą reakciją, motyvuoja ieškoti, atrasti, mokytis.img_20191003_154345-1

Knygelių herojus, kaip jau galėjote suprasti, labai mielas meškutis, vardu Zujus. Į lietuvių kalbą išverstos dvi jo dienos. Vienoje jis lankosi zoologijos sode, kur sutinka margaspalvių gyvūnėlių ir labai smagiai praleidžia dieną, o kitoje – darbuojasi gaisrinėje ir padeda užgesinti netikėtai kilusį gaisrą. Ši istorija sužavėjo mano vyresnėlę, nes jai tokios gaisrinių, policijos, ligoninės temos itin įdomios. Ji nesustodama manęs klausinėjo, kaip gyvūnėlių brigada gesino gaisrą, ar pavyko išgelbėti žmones ir t.t. O kur dar faktas, kad procesą pats vaikas gali reguliuoti slankiodamas knygelės detales.

Aš tokio tipo knygeles vadinu interaktyviomis, nes mažąjį skaitytoją paverčia istorijos dalimi, leidžia ir jam prisidėti prie pasakojimo proceso. Abi mano mergaitės tiesiog dievina ir garsines knygeles, nes jos irgi turi tą magišką momentą, kai skaitytojas tampa dalimi istorijos.img_20191003_1542213 TIPAS: Ryškios, spalvingos, iliustratyvios, su minimaliu tekstu

Živilės Adomaitytės „Linksmoji abėcėlė“ – viena gražiausių, mano matytų, ne tekstinių knygelių. Mano patirtis su dviem vaikais rodo, kad ji idealiai tinka, kai mažyliui yra 1–4 metai (priklauso, kada vaiką norėsite pažindinti su abėcėle, tačiau aš manau, kad kuo anksčiau – tuo geriau).

Pirma – leidinuką puošia nuostabios iliustracijos, kurios sužavės kiekvieną mažylį. Joje labai daug skirtingų objektų, todėl ji idealiai tinka net patiems mažiausiems, kad rodytumėte ir įvardintumėte objektus. Antra – akivaizdu, kad tai lietuvių autorės kūrinys, nes daug objektų atspindi mūsų šalį, pavyzdžiui: regionų pavadinimai, ežerai, mūsų kraštui būdingi daiktai. Trečia – autorė prie lietuviškų raidžių įtraukia ne  tik standartinius daiktus, bet ir veiksmus, garsus, žodžių junginius, o tai, manau, žadina platesnį vaiko mąstymą, turtina jo žodyną. img_20191003_154302

Na, ir dar ketvirtas privalumas – nors teksto knygelėje nėra daug, tačiau autorė įterpia ir įdomesnių vietų, daiktų paaiškinimus, todėl „Linksmoji abėcėlė“  tinka ne tik patiems mažiausiems, kurie dievina tyrinėti iliustracijas, ar tiems, kas mokosi raidžių, tačiau ir vyresniems vaikams. Mano keturmetė šią knygelę nusinešė į darželį, kur auklėtoja labai išradingai ją panaudojo vaikus mokydama iškalbos, drąsos. Ji kiekvienam iš jų leido knygelėje atrasti savo vardo raidę, apie ją papasakoti, pristatyti žodelius-objektus, esančius greta.

Linkiu, kad ir jūsų namuose knygos tiek patiems mažiausiems, tiek patiems vyriausiems suteiktų džiaugsmą, harmoniją ir atradimo laimę,

Bitė Gabrielė