Ech, kad tokius gėrius kas būtų gaminęs dar tais laikais, kai aš auginau savo pirmąjį kūdikėlį. Kai palyginu, tikrai šiek tiek gaila, kad jau ir mano rajone mamos aktyviai renkasi į būrelius, kartu rengia mankštas su kūdikiais, o įvairūs kūrėjai gamina spalvingus ir praktiškus dalykus, palengvinančius ir nuskaidrinančius kiekvienos jaunos mamos gyvenimą. Tuo tarpu, kai prieš penkerius metus auginau savo pirmąjį sūnų, lyginant su dabartimi, galiu jaustis lyg kilusi iš kitos epochos ir šiek tiek pavydėti dar tik būsimoms mamoms. Na, bet svarbiausia nenukrypti nuo to, ką norėjau jums papasakoti.
Visai neseniai į mūsų šeimos rutiną įsiveržė chaosas, mano berniukai (2,5 m. ir 5 m. broliai) vakarais taip įsidūko, kad jiems tapo nebeįmanoma laiku užmigti. Ryte į darželį iš nuovargio vos vilkdavo kojas ir iš mielų bitinukų tapo tikrais širšiukais. Štai tada neapsikentę su vyru ir priėmėme sprendimą – dabartinis svečių kambarys atiteks mažyliui, nes daugiau šio šaršalo mes neišgyvensime. Mūsų tuometinis svečių kambarys buvo gana niūrus – šaltokų spalvų, mažai patenkančios saulės, užgriozdintas nereikalingais daiktais, tačiau mano didžiam džiaugsmui, vos per pusdienį į talką sukibusi mūsų šeima pavertė jį labai jaukiu nedideliu mažo berniuko kambarėliu, kuriame vakarais jauku skaityti pasakas ar ankstyvais rytais, kol tėvai dar labai nori miego, statyti LEGO bokštus ir piešti.
Mano įsivaizduojamuose jaukiuose namuose visada didelę svarbą užimdavo kilimai. Aišku, ne tie sunkūs, senoviniai, tačiau stilingi, spalvingi, suteikiantys šilumos ir minkštumo pojūtį. Tačiau, kai gimė vyresnėlis, teko visus juos suvynioti ir nutempti į rūsį, mat paaiškėjo, kad jis alergiškas dulkėms. Vyresnėlio pavyzdžiu pasekė ir mažiukas, tad visus šiuos metus gyvenome be kilimų. Tačiau mano berniukai augo ir ši alergija vis mažėjo, tad mano fantazija vis grįždavo prie „kilimuoto“ namų vaizdo. Numaniau, kad tikrai turėtų egzistuoti vaikams skirtų kilimų, kurie taip stipriai nekauptų dulkių, būtų lengvai valomi ir neužgriozdintų aplinkos, tad kai internete pamačiau „Keberiokšt handmade for kids“, naujų kūrėjų darbus, tą pačią akimirką supratau, kad tai yra mano ilgai ieškotas dalykas.
Kadangi jau pradėjau alergijos temą, trumpai papasakosiu kuo šie kilimai yra išskirtiniai. Visų pirma, jie pagaminti iš medvilnės, velveto ir hipoalerginio užpildo, tad tikrai pranašesni už sunkius, ilgaplaukius kilimus, metai iš metų kaupiančius dulkes. Antra, juos galima skalbti, tiesa, ne aukštoje temperatūroje, tačiau ši galimybė tikrai sumažins nešvarumų, dulkių kiekį. Nustebau, koks kilimas malonus, jis minkštutėlis, kokybiškų medžiagų ir dar kruopštesnio pasiuvimo. Dažnai išbandydama įvairius rankų darbo daiktus būnu gana atlaidi, juk rankomis pasiūtas drabužis ar daiktas negali būti idealus, tačiau net norėdama negalėčiau rasti prie ko prikibti šiame kilimuke.
Šis gaminys ne tik kilimas, bet ir daiktas, turintis „paslaptį“, dėl jį juosiančios pritvirtintos virvelės, kilimą galima paversti krepšiu, kuriame patogu laikyti daiktus. Pavyzdžiui, mano berniukai mėgsta ant jo išberti LEGO kaladėles, todėl, norint persinešti jas į kitą kambarį, lengva tai padaryti dėl krepšio funkcijos. Štai, kodėl manau, jog jis būtų itin tinkamas kūdikiui, juk taip paprasta būtų keliaujant į svečius į vieną krūvą sudėti mėgstamiausius kūdikėlio žaislus ir juos pernešus šiame krepšyje išskleisti norimoje vietoje svečiuose. Nereikėtų kur nors nuvykus ieškoti vietos, kur paguldyti vaikelį ar tai daryti ant ilgai sandėliuke nejudintų dulkėtų apklotų. Be to ant tokio kilimuko vaikeliui būtų saugu gulėti ir namie, nes šis pakankamai didelis, tad užtruktų laiko, kol kūdikis pasiektų šaltas grindis. Apie viską taip pagalvota, kad tampa aišku, jog neveltui šiuos kilimėlius siuva jauna, neseniai vaikučio susilaukusi mama.
Mūsų mažylio kambaryje kilimas-krepšys puikiai rado savo vietą. Labai smagu, kad jis pakankamai didelis ir neplonas, tad ryte malonu atsistoti plikomis kojytėmis ant jo, o ne ant šaltų grindų. Tačiau tuo pačiu, jis ir itin lengvas, tad vaikai pastoviai jį tamposi su savimi į jiems norimą vietą. Mano berniukams jis taip patiko, kad dičkis kelias naktis ant jo net miegojo (puiki išeitis žiemą miegamai vietai paįvairinti, kai nakvynė vasarą palapinėje dar tokia tolima vizija). Kitos Bitės mergaitė, pamačiusi kilimą taip pat jį pasičiupo į savo kambarį, nors šis buvo suplanuotas dar tik gimsiančiai sesutei.
Linkiu ir jums gražaus laiko kartu su vaikais sukritus ant minkšto kilimo,
Lieknos Bitės
