Žinau, kad yra tėvų, kurie tiki, kad vaikams nuo mažumės reikia sakyti tik tikrus dalykus. Tai galioja ir Kalėdų Seneliui, kurio šių vaikų gyvenimuose nėra, juk kam kurti iliuzijas, kurios kažkada turės išnykti – sako tokie tėvai. Tuo tarpu savo vaikystėje prisimenu keletą ryškiausių ir gražiausių prisiminimų: apie nykštuką, kuris ant medinės taburetės padėdavo saldainius, jei visą naktį išmiegodavau savo, o ne tėvų lovoje, taip pat pamenu stebuklų maišelį, kurį turėdavo mano krikšto mama ir kuriame visada rasdavome saldumynų. Mano pasaulis buvo paremtas tikėjimu stebuklais, tad galbūt ir nusivildavau, kai pabudusi po nakties nerasdavau savo stebuklų knygos, kurią kasnakt turėdavau sapnuose, bet tikiu, kad visi šie dalykai išugdė lakią vaizduotę ir kūrybiškumą, kurie, natūraliai išsisklaidžius iliuzijoms, liko mano gyvenime kaip mane auginusių žmonių dovana.
Dėl šios priežasties, kol galiu, stengiuosi į savo vaikų gyvenimą taip pat įnešti kuo daugiau tikėjimo stebuklais, gėriu, leisti jiems prisidėti prie šių fantazijų, kartu kurti ir atrasti neribotas vaizduotės galimybes. Mano vyresnėlis jau penkiametis, tad tikiu, kad šis stebuklų laikas jau artėja prie ribos, kai ne viskuo bus taip lengvai patikima, tad kol galiu, mėgaujuosi šiais nedideliais, bet labai džiuginančiais, dalykais.
Kalbant apie mano vaikų pasaulį, mūsų namuose ištisus metus gyvena nykštukas, kuris prižiūri, kad vaikai susirinktų savo žaisliukus. Mažėlis dar ne visada prisibijo nykštuko, juk dar nėkart nepatyrė jo pokštų, o štai dičkis net spirga negalėdamas užmigti, jei žino, kad jo kambarys netvarkingas ir vakarais sąžiningai susitvarko savo žaislus. Tikiu, kad toks įprotis ilgainiui išaugs į natūralų poreikį, kad jį supanti aplinka būtų tvarkinga. Ištisus metus buvęs gan tylus, artėjant Kalėdoms, mūsų nykštukas atkunta ir pradeda bildėti namuose mat stebi mūsų šeimą ir viską rašosi: kas namus sujaukė, kas brolį nuskriaudė, kas laiku miegot nėjo ar tėvelių neklausė (vaikai kartais ir mamą jam skundžia). Ir ne tik rašosi, bet ir Kalėdų Seneliui ataskaitas nusiunčia, o jau kaip šis pasielgs viską sužinojęs, sunku prognozuoti. Bijodami, kad Senelis šiais metais nebus toks dosnus, vaikai rūpinasi, kad nykštukas matytų tik gerus jų darbus.
Kai mano vaikai eina miegoti pietų, šūktelim nykštukui: „ateik patikrinti po 15 minučių“. Ir tikrai, tas 15 minučių su vaikais tik apsimetam miegantys, bet atėjęs nykštukas visada randa mus jau iš tikrųjų snaudžiančius, juk gulėti ramiai užmerktomis akimis ir nemiegoti ne toks lengvas darbas kaip atrodytų. Štai kodėl šis periodas man vaikų migdymo klausimu tikra atgaiva.
Nykštukas padeda spręsti ir kitus klausimus. Štai vyresnėlio grupėje yra išties padykusių vaikų, kurie nevengia pravardžiuotis. Bandome spręsti šias problemas darželyje, bet skriaudas sumažina ir išsipasakojimas nykštukui, juk jis ir apie kitų vaikų negražų elgesį gali parašyti Kalėdų Seneliui.
Vieną vakarą mano penkiametis, bandydamas išklausti visų detalių apie nykštukų gyvenimą, prasitarė, kad labiausiai norėtų pamatyti jų namą. Iš pradžių bandžiau sakyti, kad nykštukai nerodo savo namų, kad vaikai jų nesugriautų, bet paskui toptelėjo, kad internete mačiau labai mielų pagalvėlių – namukų, kurie idealiai išpildytų tokią mintį. Šias gražuoles pagalvėles gamina kūrėja „Ką Nor‘s gražaus“, kurios paskyroje puikuojasi įvairiausios pagalvėlės, girliandos ir net labai skoningi atvirukai. Pamaniau, kad pora šių pagalvėlių puikiausiai išpildys mano šventines idėjas.
Vieną vakarą grįžę namo, mano vaikai rado tikrų tikriausią nykštukų namą, kuriame miega nykštukas. Kad namas tikras, nesuabejojo nei trimetis, nei penkiametis, kurie net kelis kartus vedė iš darbo grįžusį tėtį apžiūrėti namuose atsiradusio stebuklo. Negano to, šalia jo atsirado ir nykštuko pagalbininkas dinozauras, kurį itin pamilo mažėlis. Praėjusiais metais su vaikais skaitėme nuostabią kalėdinę istoriją apie Kalėdų dinozaurą, tad neabejojau, kad vaikams labai patiks gauti savo herojų. Kalėdiniai minkštukai tampa tikrų tikriausia tradicija mūsų namuose. Praėjusiais metais vaikus džiugino kalėdiniais motyvais dabintas meškutis, kurį vaikai neretai nešdavosi ir į darželį, ir keliaudami pas senelius. Neabejoju ir dinozauro sėkme, kurio forma atrodo itin patogi ir neštis po pažastimi, ir miegui apsikabinus žaisliuką.
Beje, turiu pagirti kūrėją už siuvinių kruopštumą ir apgalvotas detales. Mano vaikai vis tikrina, ar namuko durys ir langai tikrai užrakinti, mažiukas vis pasakoja močiutėms, kad jo nykštuko namas puoštas balionais ir ryškiu raudonu stogu.
Nekantrauju, kol mūsų nykštukas pradės ir kitus kasmetinius žygius: sukabins advento maišelius, paliks staigmenų ir užduotėlių vaikams, o kartais ir kokią nedarbę iškrės.
Linkime ir jums pačių netikėčiausių idėjų,
Lieknos Bitės
