Kiekviena mamytė puikiai žino, kad vaikams žaidimai yra būtini, kaip ir miegas ar maistas. Tai ne tik dienos veikla ar smagus laiko praleidimo būdas, tačiau ir „priemonė“, padedanti juos ugdyti, padėti pažinti pasaulį ir tiesiog būti laimingiems. Su mažyliu žaisti reikėtų pradėti dar jo kūdikystėje, na, o sulaukus vienerių metų – tam skirti ypač daug dėmesio.
Dažniausiai visi kalbame apie tai, kaip lavinti vaiko smulkiąją motoriką, tačiau ne mažiau reikšmingas ir emocinis pažinimas, mokymasis bendrauti ir socializacija. Ir mes, Lieknos Bitės, pastebėjome, kad maždaug nuo vienerių metų mūsų mažyliai pradėjo vis daugiau suvokti daiktų ir veiksmų prasmę, o padidėjusios fizinės galimybės (pradėjo vaikščioti) atvėrė kelią savarankiškam pažinimui.
Viena smagiausių pramogų, ugdančių emocinį pažinimą – tai vaidmenų žaidimai. Vaikutis, pasiėmęs mėgstamus žaislus, ne tik juos gniaužo ir liečia, tačiau atlieka veiksmus, kuriuos „nusibeždžioniauja“ nuo tėvelių. Pavyzdžiui, vienos mūsų mergaitė labai mėgsta visur nešiotis, čiūčiuoti, myluoti savo lėlytę. Visai neseniai ji pradėjo atkartoti viską, ką mes darome su ja. Pavyzdžiui: lėlytę migdo, sodina ant puoduko, šukuoja, maitina.
Mūsų mažylė turi nuostabią „Limukai Dolls“ lėlytę, kuri ne tik pagaminta iš natūralių medžiagų, todėl visai nebaisu, kad būna ir išbučiuojama, tačiau ir turi stebuklingą savybę – du veidus. Viena jos pusė – šypsosi, o kita – miega. Toks žaislas labai patogus, kai vaikui bandome paaiškinti su empatija susijusius jausmus. Kai lėlytė linksma, pailsėjusi, pavalgiusi – ji laiminga. Kai, pavyzdžiui, iškrenta mažylei iš rankų ir „užsigauna“ ji liūdna. Šiame ugdymo etape labai svarbu ir tėvelių vaidmuo, mat apie emocijas ir tai, ką „jaučia“ lėlytė, reikėtu kalbėti atitinkamais balso tonais, patiems stengtis kuo aiškiau išreikšti emocijas.
Esame tikra Mamų Laboratorija, nes su jumis visada dalinamės ne vienos, o kelių mamų patirtimis, nuomone ir patarimais. Štai kitos mūsų trejų metų berniukas labai mėgsta knygeles „Meškių istorijos“. Jis valandų valandas gali žiūrinėti paveikslėlius ir klausinėti, ką vienas ar kitas meškis veikia, kodėl jis liūdnas ar linksmas ir t.t. Jis taip įsijaučia į tas meškių pasaulio istorijas, kad ir žaidimuose dažnai atsispindi tai, ką matė knygelėje. Ilgai ieškojusios kažko panašaus į šių knygelių personažus, „Limukai Dolls“ dirbtuvėlėse radome trimečio herojų meškiną primenantį žaislą. Tiesa, šis mūsų namus pasiekė jau su vardu Marsas, tad sūnui tai atvėrė tik dar didesnes galimybes savaip interpretuoti jam skaitomas pasakas. Su Marsu jis visur kartu keliauja: ir po namus, kurie virto „svajonių sodu“, ieško nuotykių, ir lauke kartu klampoja po sniegą. O linksmiausia, kai, keliaujant automobiliu, trimetis meškinui pasakoja, kad jie abu leidžiasi į nepaprastą kelionę, jog turės visą laiką būti kartu, nepaleisti vienas kito rankos. Ir vyksta ne monologas, o, pakeitęs balsą, vaikas atsako meškino vardu.
Šiuos nuostabius, itin kruopščiai ir su meile pasiūtus rankų darbo žaisliukus radome „Limukai Dolls“ „Facebook“ paskyroje. Norime ir Jus geriau supažindinti su jų kūrėja – energinga ir išradinga mama, darbus medicinos srityje iškeitusią į žaislų vaikams kūrimą bei siuvimą.
– Gal galite prisistatyti, kas Jūs ir kaip gimė žaislų dirbtuvėlės „Limukai Dolls“? Gal Jus įkvėpė Jūsų pačios vaikai? Ar siuvimas Jūsų hobis, virtęs versliuku?
– Esu Lina Krukauskienė. Pirmiausia mama, tik paskui kūrėja ir „Limukai Dolls“ veidas. Ne paslaptis, kad žaisliukų dirbtuvėlės buvo sąmoningas pasirinkimas, norint kuo daugiau laiko praleisti su savo dviem dukrytėmis. Nors stalčiuje ilgai paliktas guli kineziterapeutės diplomas ir veiklūs darbo metai farmacinėse kompanijose, tačiau nesigailiu pasirinkusi būtent šį kelią.
Noras dirbti namuose buvo nemažas saviraiškos, optimizmo ir begalės bandymų kurti iššūkis. Pradėjau verti papuošalus, lipdyti iš molio, tačiau nesisekė išgauti norimo rezultato. Pradėjau rašyti vaikams. Pavyko išleisti kelias knygas (terapinio pobūdžio „Pasakos apie tave ir mane“, „Jorė ir šiaušiukų karalija“, „Princesė Amaja ir ledų kalno trolis“). Gal tai daryčiau ir šiandien, tačiau, galvojant apie pastovias pajamas, tai liko tik malonia sielai veikla.
Gal taip ir būčiau klaidžiojusi apmąstymuose, kuo užsiimti, jei ne nuostabūs spalvingi veltinio (filco) lakštai, kurie taip užbūrė, kad prisipirkusi jų šūsnį iki paryčių su adata siuvau katinuką dukrytei. Vėliau antrą – kitai savo mažylei. Ir tuomet užplūdo nenupasakojamas jausmas, kad pasiūti galiu bet ką. Todėl kiekvieną laisvą minutę skaičiau, semdamasi naujų žinių ir minčių. Nauji gimę kūrinėliai ėmė plisti tarp draugių ir giminaičių mažylių, kol išdrįsau susikurti rankdarbių puslapį „Facebook‘e“ ir pasiūlyti juos visiems norintiems. Taip smagus užsiėmimas tapo kukliu versliuku.
– Kuo Jūsų žaislai išskirtiniai? Kokie tai žaislai? Kas Jums svarbiausia juos kuriant?
– Ne paslaptis, kad norint išlikti versle, turi tobulėti, nuolat pasiūlyti kažką šviežio ir turėti savo braižą. Mano lėlytės galbūt nėra kažkas neatrasto, bet jos kuriamos tik esant gerai nuotaikai ir sveikatai, laikantis visų higienos normų (kas man pačiai yra labai svarbu). Taip pat didelį dėmesį skiriu kokybei: naudoju tik 100 proc. aukštos kokybės medvilnę, netoksiškus dažus lėlyčių veidukams išpiešti. Dirbtuvėlėse skamba maloni muzika, kuria prisisotina ir žaisliukai.
– Mus labai domina, kaip gimė idėja kurti dviveides lėles? Kaip atsirado tie du veidai?
– „Limukai“ lėlyčių išskirtinumas yra du veidukai. „Juk lėlytėms irgi reikia miegoti“, – kartą tarstelėjo mano mažoji, guldydama skudurinukę į lovą. Dar tą pačią naktį nugarinėje lėlės galvos pusėje nupiešiau miegantį veiduką. Reakcija buvo nuostabi, tad tokias dviveides siūlau ir savo užsakovėms. O kad lėlytės nesušaltų, mielai siuvu ir pataliukus. Man pačiai atrodo, kad taip sukomplektuota dovanėlė tampa tikrai daug patrauklesnė mažiesiems, nes jie iškart gali pasinerti į smagius vaidmenų žaidimus. Vis dažniau sulaukiu ir berniukų mamyčių prašymų pasiūti lėlius su pataliukais. O kodėl gi ne?
– Kaip manote, ką tokie minkšti, jaukūs, personalizuoti žaisliukai suteikia vaikui? Skatina vaizduotę? Tampa jo draugu ir miego partneriu?
– Mano įsitikinimu, natūralūs žaislai (kiek tai įmanoma) alsuoja tam tikra gera energija. Jie ne tik saugūs, bet dažnai tampa ištikimais palydovais į darželį ar į sapnų šalį. Juolab kad jų nerasite jokiame prekybos centre. Taigi staigmena garantuota šimtu procentų. Daugelis užsakovių vis prasitaria, kad neištveria, išpakuoja lėlytes ir mintimis grįžta į vaikystę. Tai džiugina, nes supranti, kad meilę rankų darbui puoselėjantys suaugusieji tą patį perduos ir savo atžaloms. O jei prie šio reiškinio galiu prisidėti ir aš, geresnio stimulo judėti į priekį, dovanojant šypsenas mažiesiems, negali ir būti.
Mūsų namuose ypatingais žaidimų partneriais vaikams tapę, spalvingi ir labai draugiški medvilnukai gyvena adresu: www.facebook.com/limukai
