Ar pastebėjote, kad psichologai vis dažniau skatina tėvus kuo anksčiau vaikus supažindinti su emocijomis? Jau metinukui akcentuojame, kad jis šiuo metu pyksta ar liūdi. Vyresnius vaikus emocijos taip pat neretai užvaldo akimirksniu, o jie, nors kai kurias iš jų puikiai pažįsta, pavyzdžiui, liūdesį, kitas dar sunkiai tegali įvardinti, pavyzdžiui, gėdą, pavydą ar tiesiog tingulį. Tad jei jūsų namuose šėlioja 3–6 metų emocijų vulkanas, jums labai pravers „Nieko rimto“ leidyklos išleista knygelė „Kaip zuikis jausmus pažino“.Knygelės autorė Šarūnė Baltrušaitienė atrodo puikiai susipažinusi su vaikų ir tėvų santykių kasdienybe, tad ir knygelės siužetas primena įprastas šeimos problemas. Knygos herojus tėtis zuikis jau dešimtą kartą mažajam zuikeliui liepia nulipti nuo kalniuko, tačiau šis, nepaklausęs, užliuoksi „dar vieną kartelį“ ir yra nunešamas didžiausios pasaulyje varnos toli nuo namų. Toks scenarijus mano keturmečiui labai patiko. Neklaužada zuikelis, kuris toks panašus į jį patį, netruko tapti savu, o ir klausimas, kas nutiktų, jei pasiklysčiau ir neberasčiau tėvų, tokio amžiaus vaikui labai aktualus, tad knyga moko ne tik emocijų, bet ir to, jog reikia būti atsargiam bei klausyti tėvų (ši dalis ypač patiko man). Knyga moko ne tik šių dalykų, bet ir to, kad reikia padėti kietiems, užjausti, pagalvoti apie aplink esančius, todėl šeimos skaitymo vakarus praturtins tikromis žmogiškomis vertybėmis.

Na, ir aišku, svarbiausia šios knygelės užduotis – subtilių emocijų pažinimas. Nors maniau, kad mano dičkis jau daugelį jų puikiai atpažįsta ir įvardija, tačiau radome ir tokių, kurios dar buvo neatrastos, o knygelėje puikiai iliustruotos. Pavyzdžiui, pavydas – jį vaikams sunku suvokti, tuo tarpu knygelėje zuikelis taip pat susiduria su sumaištį galvoje keliančiu jausmu pamačius gražiąją voverės uodegą. Knygelėje ne tik atskleidžiamos emocijos, bet kartais ir patariama, kaip geriau jas suvaldyti. Pavyzdžiui, zuikiui supykus ir pradėjus trypti kojomis (oi, kaip tai mums pažįstama), šio veiksmo prikeltos miegapelės yra pamokamas, ką dar galėtų nuveikti supykus, kad nepakenktų esantiems aplink.

Negaliu nepaminėti, kad knygelė labai patiks filmukų mėgėjams, nes paveikslėliai tokie ryškūs, kad atrodo lyg gyvi. Be to, tokiems šnekoriams kaip maniškis, labai patiko tai, kad kiekvienos istorijos gale (jų knygelėje yra kelios, tad galėsite rinktis: skaityti po vieną kas vakarą, ar visas iš karto) yra klausimų, skirtų vaikams, kurie padeda dar geriau suprasti herojų poelgius ir emocijas. Tai puiki pagalba ir tėvams, nes kartais nepagalvojame apie temas, kurias verta aptarti perskaičius vieną ar kitą knygelę vaikams.

Linkime ramybės namuose,

Lieknos Bitės