Nors žinojau teorijų, kad vaiką, supažindinant su raidėmis, geriau jų nesieti su žodžiais-objektais-daiktais, tačiau visgi nusprendžiau, jog tai lengviausias ir smagiausias kelias į raidelių pasaulį. Kaip tik, kai jau planavau, kad reikės dukrytei padaryti mokomąją knygelę su raidelėmis ir paveiksliukais (jai pažįstamais objektais) iš tų raidžių, gavau dovanų Inesos Gervės knygą „Mano pirmoji abėcėlė“ (šiuo metu ją su nuolaida (vos 5 eurai) galite įsigyti www.perkuknyga.lt).
Šis leidinys vaikui pasitarnaus keliais skirtingais etapais. Pirmiausia – joje yra spausdintinis, labai dailus ir vaiko akiai patrauklus didžiosios ir mažosios raidžių variantas (mano nuomone, labai palanku iškart mokyti abiejų). Raidelės dailiai išmargintos, didelio formato. Prie kiekvienos raidės pateikiama po 5–8-is paveiksliukus (pavyzdžiui: B – bananai, banginis, boružė, braškė, baravykas, būgnas). Tokiu būdu vaikas ne tik mokosi atpažinti pačią raidę, tačiau ir pamažu suvokia, kad iš jos „atsiranda“ žodžiai. Taip pat – plečia aktyvųjį savo žodyną, gerina kalbos įgūdžius, jei tėvai garsiai tuos žodžius sako, rodydami paveiksliukus, ir skatina jį pakartoti.
Dar vienas šios knygelės privalumas – ji gali būti puiki pagalbininkė tiems, kas mokosi skaityti, mat prie kiekvieno paveiksliuko yra užrašytas (skiemenimis!) žodis. Pavyzdžiui: BAN-GI-NIS, BRAŠ-KĖ, BA-RA-VY-KAS. Kaip matote, neatsitiktinai parinkti skirtingo sudėtingumo (dviskiemeniai, triskiemeniai ir keturskiemeniai) žodžiai. Knygelių, parašytų skiemenimis, tikrai nėra daug, tačiau jos gali palengvinti pirmuosius žingsnius į knygų pasaulį.
Knygos autorė, matyt, apgalvojo visus niuansus, kurie svarbūs žingsnis po žingsnio vaikui perprantant raides. Ji kiekviename puslapyje pateikė rašytinius didžiosios bei mažosios raidžių variantus. Vyresniam vaikui tai labai aktualu, kai jis mokosi taisyklingai rašyti raides. Jis, žiūrėdamas į šią knygą, sėkmingai tai galės daryti.
Manau, kad vaikų smalsumą labiausiai skatina individualizuoti daiktai, tad ir šiai knygai nusprendžiau suteikti asmeniškumo (tikiuosi, knygos autorė dėl to neįsižeis). Tikiu, kad mokymosi procese vaikui svarbu surasti savų, jam artimų ir lengvai pažįstamų detalių, tad prie raidelių suklijavau mano dukrytei artimų žmonių nuotraukas: mūsų šeimos, senelių, artimiausių dėdžių, tetų, jos geriausių draugų ir net jai pažįstamų naminių gyvūnų. Manau, kad pačiam „gaminantis“ tokią knygą, galima klijuoti įvairius objektus, kuriuos jūsų vaikas mėgsta ar jūs jį jų mokote. Pavyzdžiui, jei mažylis domisi vabalais – suklijuokite jų nuotraukas. Jei jūsų gudruolis turi mėgstamų knygos personažų – tegul jie taip pat atsiduria knygelės puslapiuose. Viskas priklauso nuo jūsų fantazijos ir noro.
Na o aš labai džiaugiuosi, kad knygelės pačiai neteko gaminti ir radau tokį, kokio norėjau, variantą knygyne. Klijuodama artimųjų nuotraukas užtrukau vos kelias minutes, o rezultatas – puikus. Tiek informatyvūs, tiek asmeniškai vaikui artimesni raidžių namai. Kasdien bent kelis kartus praverčiame knygos puslapius ir pakartojame raideles, pasidžiaugiame smagiais paveikslėliais ir prisimename mums pačius artimiausius žmones.
Smagiai ir kūrybiškai mokytis linkinčios,
Lieknos Bitės
