Kartas nuo karto į mano rankas patenka tokios knygos, kai pagalvoju, kad gaila, jog jų nesutikau anksčiau, kai mano vaikai buvo dar kūdikėliai. Man labai gražu, kai knygos auga kartu su vaiku nuo pat pirmų dienų iki to laiko, kai jis tampa pakankamai dideliu ir kiekviename tarpsnyje kūrinyje įžvelgiame vis kitą jo grožį bei prasmę. Pastebėjau, kad tokias nuo mažumės skaitytas knygas labai mėgsta ir patys vaikai.

Šią dieną mane tokios mintys lanko dėl naujos knygos, kuri visai neseniai pateko į mano rankas – tai „Baltos lankos“ išleista knyga „Kiek daug dalykų patirsi įstabių“. Ši knyga ne apie nutikimą, o apie jausmą, kurį patiriame kiekvienas iš tėvų, žiūrėdami į savo vaikus.

Ne veltui autorės Emily Winfield Martin knyga „New York Times“ bestselerių viršūnėje išbuvo net 116 savaičių, ja negali nesigrožėti nei jautrus skaitantysis, nei mažasis klausytojas. Versdami puslapius rasite eiliuotą tekstą, kuriuo taip tiksliai įvardijama tai, ką mes, tėvai, taip dažnai galvojame: svajojame, kuo mūsų vaikai bus užaugę, tikimės, kad jie turės tokias taurias savybes kaip gerumas, atjauta, drąsa, kūrybiškumas. Toks skaitymas lyg koks gerą nešantis burtas tiks ir palinkus prie kūdikio lopšio, ir vyresniam vaikui, su kuriuo jau kalbame apie tai, kodėl jį stengiamės auklėti geru žmogumi, linkime kuo sėkmingesnės kloties, o svarbiausia žinia, kurią nešame – kad ir kuo jis taptų, mes visada jį mylimėsime.

Linkime prasmingų vakarų,

Lieknos Bitės