Kai su penkiamečiu sūnumi (manau, kad kaip tik nuo tokio amžiaus ši knygelė yra labiausiai tinkama) perskaitėme leidyklos „Baltos lankos” išleistą knygą „Šliumpis Pumpis, vėlyvasis maumas”, apie nieką kitą negalėjau galvoti, kaip tik apie tai, kad ši knyga yra puikiausia priemonė nuo ankstyvų dienų mažuosius skaitytojus mokyti suprasti humorą.
Atrodo, kas gi čia tokio svarbaus, vaikai natūraliai moka juoktis iš paprastų dalykų, kikenti iš įvairiausių juokelių ir pašėliojimų, tai kam dar čia juos kažko mokyti. Tačiau mano patirtis rodo, kad vaikams tikrai lengva juoktis iš paprastų juokingų dalykų, tačiau suprasti paslėptą humorą yra tikrai sudėtinga. Mūsų namuose neretai įsiplieskia net nedideli konfliktai, kai tėtis ar senelis lepteli kokį juokelį apie vaikų skanėstus, kuriuos „kėsinasi” suvalgyti ar panašiai ir tenka priminti suaugusiems, kad vaikams humoro jausmą dar tik pradedame ugdyti bei atkreipti vaikų dėmesį, kad ne visada viskas, kas sakoma, turi būti suprantama pažodžiui. Būtent tokioms gyvenimo pamokoms, mano nuomone, ir labai tinka ši knyga.
Knygos pagrindinis herojus – maumas, kuriam tiesiog privalu atlikti įvairiausius maumiškus dalykėlius, pavyzdžiui, nesisveikinti su sutiktais žmonėmis, garsiai raugėti ar kam nors į kišenę nematant įkišti smirdantį sūrį. Šiam maumui tai kasdienybė, o mažiesiems skaitytojams – nuostabą sukelsiantys maumų gyvenimo aspektai, juk jiems leidžiama tai, kas neleidžiama žmonėms, bet turbūt tuo mes ir skiriamės nuo maumų. Tačiau, kaip bebūtų keista, kartais maumai patiria nuotykių, kurie taip primena ir mūsų, ypač suaugusiųjų, gyvenimus. Štai, maumui privaloma niekada nevėluoti, o jo žadintuvas, kaip tyčia, susilaužo rodyklę ir pamiršta paskambinti – garbės žodis! Arba kartais jam į ausį įlenda tikrų tikriausias „ausinis kirminas”, kuris neleidžia iš galvos išmesti visai nepatrauklios, bet labai įsimenančios melodijos – šis juokas jau tapo mūsų su sūnumi mėgstamu, vos kuris nejučia uždainuoja, tai kitas teiraujasi, ar tik nebus „ausinis kirminas” įsimetęs. Tik vienas dalykas maumų gyvenime praktiškai toks pat, kaip mūsiškiuose – mažieji maumiukai, kurių priežiūra tokia pat nuotykius ir iššūkius kelianti, kaip ir mūsų mažylių.
Tad, jei laukiate mano galutinio verdikto, manau, kad ši knyga puikus pasirinkimas priešmokyklio amžiaus ir pradinių klasių vaikams, kurie jau puikiai susipažinę su mūsų visuomenės taisyklėmis jau galės pastebėti maumų gyvenimo keistenybes, atras naujų spalvų suvokiant, kad kiekvienas mūsų gyvename skirtingai, bet visi patiriame savus džiaugsmus ir vargus. Na, ir aišku, ši knyga tikrai privers nusišypsoti. Ir ne tik vaikus, bet ir jų tėvelius.
Linkime, kad knygos keltų šypsenas,
Lieknos Bitės
