Ruduo nuotaikas gadina ne tik dėl atėjusios darganos, vakarų tamsoje bei šalčio, tačiau ir dėl ligų. Net mums, suaugusiesiems, peršalimas ir apsilankymai ligoninėje sukelią stresą, o ką kalbėti apie vaikus. Kaip ir kitose gyvenimo situacijose, laikausi taktikos, kad su vaikais apie ligas, jų gydymą, apsilankymus pas gydytojus reikia kalbėtis. Juk tai, ką žinai, supranti, yra mažiau baisu. Džiaugiuosi, kad tam turiu ir puikią pagalbinę priemonę – medicinos psichologės, kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeutės Rugilės Kazlauskienės knygą „Kaip nugalėti drakonligę“ (išleido „Debesų ganyklos“).
Rugilė Kazlauskienė konsultuoja vaikus, paauglius ir suaugusiuosius. Ypač domisi nerimo sutrikimais, depresija, vaikų raidos sutrikimais, paauglių psichologija. Viena iš jos interesų sričių – vaikų reakcija į stresą sukeliančius įvykius, tokius kaip hospitalizacija. Ir išties, pirmą kartą beveik ketverių metų dukrai skaitydama šios autorės knygelę apie drakoniuką, kuris susirgo, ir jam prireikė važiuoti gydytis į ligoninę, pajutau, kad rašytoja puikai išmano ne tik vaikų psichologiją, tačiau ir aktualijas, kurios svarbios 3–7 metų vaikams. Juk ir pats knygos herojus – drakoniukas – yra maždaug penkerių–šešerių metų pagal žmonių amžių.
Mano dukrai ši knygelė iškart labai patiko. Ją sudomina ne tik pati istorija (drakoniukui iš nosies pradeda kilti žali burbulai, į namus atvykęs gydytojas nusprendžia – reikia gydytis ligoninėje, ir nors mažyliui neramu bei baugu, tačiau viskas klostosi labai gerai), tačiau ir iliustracijos (autorius – Vytautas Tautkevičius), kurios labai ryškios, turinčios animacinių filmukų įvaizdį. Knygelėje vaikui paprasta, suprantama ir įtraukiančia pasakojimo kalba paaiškinama, kas vyksta ligoninėje, kokios procedūros čia atliekamos, kokių profesijų žmonės ligoniams padeda. Tiesa, mano dukra vieną kartą jau yra gulėjusi ligoninėje, todėl jai buvo smagu, sekant siužetą ir paveikslėlius, prisiminti, kaip ir ji valgė pietus, kaip ruošėsi narkozei, tačiau nieko nepamena, kas buvo po jos, ji prisiminė, kaip atrodė jos ligoninėje buvusi žaidimų zona.
Manau, kad šią knygelę verta turėti ir paskaityti visiems vaikams, nes niekada negali žinoti, kada prireiks rimtesnės medicininės pagalbos, o žinojimas, kur tu važiuoji, suteikia pasitikėjimo, ramybės. Manau, kad net ir mes, suaugusieji, neretai prisibijome ligoninių, nes vaikystėje tėvai mums nelabai aiškino, kaip ir kas ten vyksta, ir formavo neigiamas asociacijas. Tikiu, kad vaikams, perskaičiusiems drakoniuko istoriją, bus psichologiškai daug paprasčiau ir ramiau apsilankyti ligoninėje.
Nesirgti linkinčios,
Lieknos Bitės
