Pamatytumėt jūs mano vaikų bibliotekėlę – pilna įvairiausių pasakų ir edukacinių knygų. Bet mums taip labai patinka. Jei matau, kad vaikai, o gal aš, jau tikrai pavargę, vakarais čiumpame pasakas ir bemat nukeliaujame į sapnų karalystę, o jei pastebiu, kad berniukams dar norisi ko nors aktyvaus – imame edukacines knygas ir prieš miegą jaučiamės nuveikę dar kai ką smagaus ir įdomaus. Turbūt dėl šio pabuvimo kartu, mano vaikai beveik niekada nesispyrioja keliavimui į lovas.
Enciklopedijų skiltyje turime dar ir smagių naujienų: leidyklos „Nieko rimto“ išleistą knygą „Urvuose ir olose„. Pirma, kas man labai patinka, tai kad tokia knyga yra įdomi bet kurio amžiaus vaikams. Berniukams ūgtelėjus supratau, kad labai smagu, kai knyga nėra vienadienė, skirta tik konkrečiam amžiaus tarpsniui ir vėliau nereikia jų sandėliuoti, kai vaikai daugiau tokios nebepaima į rankas. Štai ši knyga tikrai patiks visiems. Visai mažučiams vaikučiams patiks knygos ryškumas – įvairiausi gyvūnėliai slepiasi savo urveliuose, olose ir kitose jiems būdingose vietose, labai smagu jų ieškoti, aptarti kiekvieno namučius, pamatyti, kuo užsiima jų mamos ir tėčiai. Mažiesiems taip pat patiks pats knygos dizainas, knygą galima išskleisti įvairiausiomis kryptimis. Mano vaikai labai mėgsta vartyti abi knygos puses iš karto: vienoje pusėje perskaitome apie tam tikriems gyvūnams būdingus bruožus, faktus, o kitoje vaikai iškart ieško šių gyvūnų vietos jų natūralioje gyvenamojoje aplinkoje – miške. Dešinę pusę ypač smagu versti, nes galima vaizdžiai suvokti, kaip nedideliame miško plote gali knibždėte knibždėti gyvybės, o mažiesiems dar ir tiesiog smagu čiuopti ir stebėti patį procesą.
Bet negalvokite, kad ši knyga tiks tik ikimokyklinukams, manau ji patenkins smalsumą ir gerokai vyresnių vaikų. Jiems labai tiks kairioji knygos dalis, kurioje smagiai, tačiau ir visai moksliškai pasakojama apie įvairių gyvūnų rūšis, jų gyvenimo būdo sąvybes, mitybos racioną. Turiu pripažinti, kad daugelių šių dalykų tikrai nežinojau ir aš pati. Įsivaizduoju, kad kitos Bitės mažylė mėgsta šią knygelę skaityti nuo pradžios iki galo, nes ji tikras žinių siurbtukas, o štai mes su berniukais mėgstame „šokinėti“ nuo fakto prie fakto, nuo vienos knygos dallies prie kitos, nes taip mano judriems vaikams smagiau. Manau, nesvarbu, kokiomis priemonėmis vaikai mokosi, svarbu, kad tai daro su noru ir jų nespaudžiant, neleidžiant pajusti, kad mes iš jų tikimės tam tikrų pasiekimų ar žinių, todėl manau, kad tokios edukacinės priemonės šiam tikslui kuo puikiausiai padeda.
Linkime smagaus skaitymo,
Lieknos Bitės
