Taip įdomu stebėti, kaip vaikai savais būdais mokosi apie pasaulį. Grįžęs iš darželio mano penkiametis pasakoja apie uraganus ir ugnikalnius, apie kuriuos mokėsi darželyje. Vėliau čiauška apie pasaulio dalykus, kuriuos visai neseniai matė mėgstamame filmuke, o vėliau prisimena, kad žiniose rodomas pingvinas visai toks pat, kaip jo skaitytoje knygelėje, kaži, ar nebus tik tolimas giminaitis. Kaip pagalvoji, tai lavinti vaikus gali kiekviename kartu žengiamame žingsnyje, nebūtinai sėdant prie sudėtingų užduočių ar įmantrių lavinimo priemonių, tik svarbu nepamiršt to daryti.

Į šią temą labai tinka ir mūsų naujoji knygelė Gerda. Banginukės istorija„, išleista leidykloje Nieko rimto„. Tai istorija, kurią skaitant rasite daug laisvės skirtingoms diskusijoms su vaikais: apie gyvenimo nelaimes, jūros pasaulį, dabartį ir senovę. Istorija prasideda tuo, kad vieną rytą laimingą banginukės gyvenimą apverčia nelaimė – ji netenka savo mylimos šeimos. Likusi viena banginė pradeda savo kelionę per pasaulį ieškodama saviškių (turiu paminėti, kad ši istorija baigsis laimingai, kas tikrai pradžiugins jautriaširdžius mažuosius skaitytojus). Banginukei keliaujant po pasaulį, ji sužino begalę naujų dalykų: kad pasaulyje esama skirtingų žuvų ir kitų padarų, taip pat tai, kad vandenynas toks didelis, kad viename jo krašte siaučia tropiniai karščiai, o kitame – stingdantis šaltis, kartu su banginuke savo akiratį, aišku, plės ir vaikai.

Man labai patiko, kad knyga leidžia su vaikais aptarti ir kitas temas, pavyzdžiui, tai, kaip mūsų išmetamos šiukšlės teršia vandenynus, jau nekalbant apie diskusijas šeimos, giminystės, tradicijų klausimais. Ir galiausiai, negaliu nepagirti iliustracijų, kurios tiesiog tobulos ir nesunkiai leidžia vaikams pasinerti į tokias gyvas vandenyno gelmes.

Linkime malonumo sužinant,

Lieknos Bitės