blue-1283078_1920Mūsų draugė Viktoriją, tinklaraščio „Namisėdos užrašai“ autorė ir 1,5 metukų berniuko mamytė šiandien Lieknų Bičių skaitytojoms papasakos, kaip paprastai, lengvai ir be įmantrių žaisliukų galima namuose žaisti su vaiku, jį lavinti ir kartu smagiai praleisti laiką.

„Jauna pora užėjo į pačią gražiausią miesto žaislų parduotuvę. Vyras ir moteris ilgai apžiūrinėjo spalvingus žaislus. Čia galėjai rasti verkiančių lėlių, elektroninių žaidimų, miniatiūrinių viryklių. Tačiau sutuoktiniai niekaip negalėjo išsirinkti. Jiems į pagalbą atskubėjo maloni pardavėja.

Mes turime mažą dukrelę, ėmė aiškinti jai moteris. Visą dieną ji būna namie viena. Mes grįžtame tik vėlai vakare. 

Mūsų dukrelė beveik nesišypso, tęsė vyras. Norėtume jai nupirkti kažką tokio, kas padarytų ją laiminga, vėl kalbėjo moteris, ypač tada, kai mūsų nėra namie… Ką nors, kas ją pradžiugintų, kai pasilieka viena.

Man labai gaila, mandagiai nusišypsojo pardavėja. Mes neparduodame tėvų.

Mes namuose turime labai nedaug žaislų, tačiau mėgstame išnaudoti visas namų buities detales, kad smagiai praleistume laiką.

Daugiausia mūsų namų žaislai yra skirti sensorikai arba smulkiajai motorikai lavinti. Pastaruosius porą mėnesių mažyliui labai patinka į nedideles skylutes kaišioti smulkius daiktus. Kol neturėjau parūpinusi jokio specialiai tam skirto daikto, kaišiojo monetas iš savo Stebuklų skrynelės į tarpelį tarp šaldytuvo ir šaldiklio durelių. Kai monetos baigdavosi, atsidarydavo šaldiklį, susirinkdavo nubyrėjusias monetas ir vėl iš naujo. Dažnai, kol aš kuičiuosi virtuvėj, sūnelis iš spintelės išsitraukia dėžutę su indaplovės tabletėmis, apvertęs dėžutę jas išberia, o paskui po vieną visas sudeda. Kelias dar ir rankoj patrina. Svarbu, kad tablečių plėvelė būtų netirpi ir tvirta.

Kaišiojimas. Kiek taip pasigrūdinusiam prie šaldiklio, mažyliui padarėm tam skirtų žaisliukų iš namuose buvimg_1689usių daiktų. Paprašiau vyro pragręžti skylutes kosmetikos priemonių indeliuose, ir štai rezultatas. Vaikui labai patiko. Kokias 15 min. buvo dingęs savo statybos namuke kaišiodamas šiaudelius. Tylu, ramu. Su monetomis buvo panašiai, tik iškilo vienas nesklandumas. Vyras sumeistravo per trumpą skylę ir mažylis labai susinervino, kad visas monetas sudėjo, o lietuviški 5 centai netelpa…

Želė. Iš želatinos, vandens ir naminių vynuogių sulčių (kad būtų bent šiek tiek spalvos) iš vakaro paruošiau želės. Mažylis iškart išmoko jos pavadinimą ir labai susidomėjo. Bet… palietęs atitraukė ranką ir pasakė „bee“. Valgant pietus, jam labai patiko tą želę suplėšyti ir išdrabstyti. Kaip gerai, kad mes turim Roksę, kuri viską valgo ir sutvarko.

Raidės. Senelis  parūpino medinių raidelių. Mažylis jau gerai pažįsta A ir B, kaskart jas radęs sušunka jų pavadinimus. Dažniausiai raidės tiesiog byra iš dėžutės ant grindų arba skraido po kambarį, bet kartais labai smagu kartu iš jų dėlioti žodžius.
img_1688

Kaipgi be puodų? Pasiėmęs šluotelę, juose plaka tešlą, mediniu grūstuvu gamina košę, ieško kiekvienam puodui tinkamo dangčio arba taip pat stato metalinį bokštą. Kartais sugalvoja ką nors juose paslėpti arba gražiai sudėti atgal į vietą, bet tai būna retai. Ir, žinoma, koks puodas, neatliekantis būgno funkcijos. 🙂

Skaičiavimo pagaliukai. Valgymo metu labai sunku vaiką išlaikyti kėdutėje, juk nėra laiko sėdėti, tiek nenuveiktų darbų. Viena mamytė internetinėje grupėje patarė duimg_1828oti skaičiavimo pagaliukus. Hm, valgymo metu jie visiškai nepasiteisino, nes nuskrido kiekvienas sau, o surinkti nuo grindų juos mažylis „nepasirašė“. Gerai, kad tik 5 pradžiai daviau. Nors vieni pagaliukai pasirodė nieko verti, bet jam labai patiko jų ir mašinėlės su skylutėmis bei želės derinys. Kadangi želė buvo jau nebenauja ir patirpusi nuo šilumos, kad pagaliukas gražiai stovėtų, dar ir galvelę reikėjo pasukti, ieškant jam tinkamos vietos.

Kanceliarinės smulkmenėlės. Artėja didžiosios metų šventės, todėl iš anksto reikia pradėti generalinį namų tvarkymą. Pradėjome nuo stalčiaus, kuriame buvo nebeįmanoma nieko rasti. Tvarkantis spinteles – mažylis yra puikus pagalbininkas. Štai suskaičiavo visas sąvaržėles, sakė nei vienos netrūksta ir net pusę jų sudėjo atgal į dėžutę. 

Kvapų pažinimas. Jau kokį pusmetį, jei ne ilgiau, sienos nišoje gyvena trys stiklainėliai nuo vaikiškos košytės. Retkarčiais  sūnelį tekdavo maitinti parduotuviniu maistu iš stiklainiuko. Turiu mažytę maniją kaupti šiukšles ir jas kažkam panaudoti… O štai ima ir prisireikia. Vyras labai gražiai padarė mažas skylutes (atrodo kaip druskinė), aš į vidų įdėjau vatukus su keliais lašais skirtingo eterinio aliejaus ir mažylis savarankiškai susipažįsta su kvapų pasauliu. Kartais sūnelis praeidamas pro šalį čiumpa kokį ir pauosto, dar ir mums pasiūlo. Kažkokia mistika, kad tiek kartų kritę tie indeliai nesudužo. Su mano priežiūra uostome indelius su prieskoniais, labiausiai mažajam atradėjui patiko karis, mairūnas ir kalendra, o pavyzdžiui, cinamonas, ne. Jau nekalbu apie mano taip mėgstamą imbierą…

Stebuklų skrynelė. Pačioje jos ir mažylio pažinties pradžioje ji buvo tikras stebuklas, kitaip nepavadinsi, nes jis labai susidomėjęs tyrinėdavo kiekvieną joje slypintį daikčiuką – monetas, dideles sagas, visokias namuose užsilikusias ir neaišku kam skirtas detales, giles, kaštonus, medžių lapelius, drobės, vilnos, medvilnės skiauteles ir pan. Norint sudominti, reikia dažnai keisti tuos stebuklus, įdėti naujų. Aš tuo klausimu apsileidau, skrynelė guli pamiršta, bet retkarčiais ją pasiūlius, ji sulaukia naujo entuziastingo susidomėjimo. O šiandien mažylis pats jos paprašė.

Kaladėlės. Mūsų mažylis turi 3 dideles minkštas kaladėles ir, artėjant pirmajam gimtadieniui, simg_1834tatė jų bokštą. Jam augant prireikė daugiau statybinių medžiagų. Jau planavau pirkti medines, bet kaip tik tas pats senelis padovanojo savo mokinių rankų darbo 9 medines kaladėles. Kurį laiką sūnelis buvo jas primiršęs, bet dabar kuria dangoraižius iš visų 9 kaladėlių, kartais tarp jų dar ir medinį pagaliuką pastatydamas, stato mažaaukščių miestelį ir dar daug visokių dalykų. Gal bus architektas?

Piniginė. Mažiausias šeimos narys labai mėgsta tikrinti šeimos biudžeto balansą, analizuodamas mamos ir tėčio pinigines. Gerai, kad kažkada sulaikiau vyrą nuo senosios piniginės išmetimo –  dabar tai sūnaus piniginė, kurioje jis turi ir monetų, ir kortelių. Jam patinka viską išimti, sudėti atgal, vėl išimti ir, žinoma, išmėtyti.

Mielos, mamytės, tai tik labai nedidelė dalis namuose randamų įdomių daiktų ir daikčiukų, kurie puikiai gali virsti žaislais. Linkiu neskubėti atimti iš vaikų „suaugėliškų“ daiktų (nepamirštant saugumo) ir jie tikrai sugalvos, ką su jais veikti bei patirs didelį nuotykį. Juk svarbiausia ne žaislų kiekis ar jų grožis, bet tėvų meilė ir kartu praleistas laikas.“

Daugiau „Namisėdos užrašai“ pamokėlių ir pasakojimų rasite ČIA