Patarimų, kiek ilgai žindyti mažylį ar kokią pirmąją košę jam išvirti, pilnos interneto platybės, tačiau, jei siekiate sužinoti, kokius valgymo ritualus turėtumėme sukurti ir kaip patiekti maistą, siekiant užauginti ne zirziantį nevalgiuką ir ne nuolat užkandžiaujantį rubuiliuką, o sveikos mitybos pagrindus turintį žmogų, susiduriame su informacijos trūkumu. Todėl šiandien dalinamės informacija, kurią pačios sukaupėme, augindamos savo mažuosius valgytojus. Taip pat jums papasakosime apie mūsų išsigelbėjimą kelionėse ir išvykose – tyreles „Mažas“.
Ko gero, pats maistas yra svarbiausia sėkmingų pietų dalis, todėl jis turėtų būti ne tik kokybiškas, bet ir skanus bei estetiškai patiektas. Tam turėtume gaminti vaikui tai, ką jis mėgsta, bet, tuo pačiu, ir plėsti jo išragauto maisto racioną. Tyrimai rodo, kad kuo daugiau skonių vaikas išragauja vaikystėje, tuo jo dieta sveikesnė vyresniame amžiuje. Jei vaikas vengia valgyti įvairų maistą, turėtume jo mėgstamą produktą įmaišyti į mažiau pažįstamą, keisti maisto temperatūrą, tirštumą tol, kol pasieksime norimą rezultatą. Nereikia manyti, kad vaikui būtinai skanu tai, kas patinka jums ir dėl tos priežasties maistą gardinti druska ar kitais prieskoniais. Žmogaus pasąmonėje užkoduota, kad saldus maistas žmogui yra puikus energijos šaltinis (o juk natūraliai saldžios yra dauguma daržovių, jau nekalbant apie vaisius), o kartumas ar sūrumas pirmykštį žmogų galėjo įspėti apie maiste tykantį pavojų. Tad, vaikams iki vienerių metų, šie pagardinai tikrai nėra reikalingi.
Pasirūpinę gardžiu maistu, nepamirškite ir tinkamų indų. Jie turėtų būti patrauklūs vaikui, gal net su piešinėliu dugne, kurį gali pamatyti tik suvalgęs visą porciją bei tinkamo dydžio, kad vaikas galėtų manyti esantis pajėgus įveikti tiek maisto, kiek jam siūloma.
Vieta, kurioje valgoma, turi būti neblaškanti dėmesio, kad galėtumėme susitelkti vien ties valgymu, geriausia, jei visada ta pati, o pasodinimas į ją taptų būsimo malonaus proceso pranašu, paskatinančiu virškinimo sistemą deramai pasiruošti būsimam procesui. Valgymo metu vaikui neturėtų būti duodami žaislai, ar rengiami vaidinimai, nes jie tik nukreipia dėmesį nuo maisto, siekiama sumaitinti pietus apgaule, o tai neleidžia susiformuoti reikiamiems pojūčiams: pajusti valgymo malonumą ar suvokti, kaip iš alkano tampi sotus. Jei vaikas vis tik labai nori žaisti, galima jam padėti mažą indelį su šaukšteliu ir keliais gabalėliais maisto ir jam bandant valgyti pačiam, tuo pačiu maitinti iš kitos lėkštės.
Leiskite mažajam valgytojui pauostyti, paliesti, išsitepti maistu, nes taip skatinsite jo susidomėjimą maistu ir alkį. Maitinant stenkitės kontaktuoti tiesiogiai su vaiku, neatlikti pašalinių darbų, nekalbėti telefonu. Labai svarbus tėvelių ir vaikučio akių kontaktas bei skatinimas žodžiu, galima kalbėti apie tai, koks skanus, kvapnus maistas, kaip mažylis jo nori ir valgo. Maitinti vaiką turėtų gerai nusiteikęs artimas asmuo, turintis artimą ryšį su mažyliu.
Vaiką taip pat teigiamai veikia, jei visa šeima valgo kartu, nes taip jis mato tinkamą artimųjų pavyzdį, mėgdžioja juos, taip pat nejaučia perdėtos tėvų kontrolės dėl suvalgyto maisto kiekio, o ji, anot tyrimų, turi didžiausią neigiamą įtaką valgymo sutrikimų išsivystymui. Taip pat, tyrimai rodo, kad bent vieno suaugusio šeimos nario valgymas kartu padidina šansą, kad vaiko mitybos įpročiai ateityje bus sveikesni.
Nė viena iš šių priemonių jums nepadės, jei stengsitės pamaitinti neišalkusį vaiką. O taip darydami netgi pakenksite, nes suardysite natūralų sotumo pajautimą, suformuosite neteisingus įpročius bei padidinsite nutukimo riziką ateityje. Maitinti vaiką reikia lėtai, kantriai, svarbu ypač jautriai reaguoti į kūdikio siunčiamus ženklus, jei jis sukasi nuo maisto, jį spjauna ar, dar blogiau, verkia – jo prievartauti jokiu būdu negalima, nes taip galite paskatinti vaiką netgi bjaurėtis maistu.
Jei mažylis itin nevalgus, galbūt neišlaukėte reikiamo laiko, kad jis išalktų, o gal mažylis gavo per daug užkandžių tarp pagrindinių maitinimų? Bet kokiu atveju, svarbu žinoti, kad šiandieniniame pasaulyje nutukimas sutinkamas ypač dažnai ir jo pasekmės itin skaudžios, o maisto trūkumas – gerokai retesnė diagnozė.
Taip pat patariame laikytis dienotvarkės – valgyti ir miegoti panašiu laiku, taip bus paprasčiau žinoti, kada ruošti maistą, ir nepavėluoti ar anksčiau laiko jo nepradėti siūlyti vaikui. Jeigu esate kažkur ne namuose, gali būti, kad išlaikyti dienotvarkę bus sudėtingiau, todėl rekomenduojame visada su savimi turėti jau paruoštų tyrelių. Jų būna pačių įvairiausių: nuo mėsiškų ar daržovių iki įvairiausių vaisių ir uogų. Pastarosios idealiai tinka užkandžiams tarp valgių ir ypač praverčia šaltuoju sezono metu, kai savo daržo atsargos išsenka.
Lieknų Bičių vaikučiai neseniai išbandė Lietuvoje pagamintas tyreles „Mažas“. Tai 9 rūšių tyrelės, skirtos kūdikiams nuo 4 ir 6 mėnesių. „Mažas“ siūlo ne tik vaisių ar uogų bei vaisių, bet ir tyreles su varške. Pavyzdžiui, 11 mėnesių mažoji bitutė, kuri lyg patį bjauriausią dalyką spjauna varškę, mielai sukirto obuolių, braškių ir varškės tyrelę.
Ką, išbandžiusios šias tyreles, mes pastebėjome? Labai patogi – 190 g pakuotė (mūsų vaikučiams mažesnių dažniausiai neužtenka užkandžiui). Mums, sveiko maisto šalininkėms, labai patikusi sudėtis. Be glitimo, krakmolo ar pridėtinio cukraus. Taip pat – tai Lietuvoje pagamintas produktas, kurio kaina labai patraukli.
Mums taip pat labai patiko, kad daugelio „Mažas“ tyrelių sudėtyje pagrindą sudaro obuoliai, o kito egzotiškesnio, vaisiaus, pavyzdžiui, abrikoso ar banano, vos 20 proc., todėl labai patogu šiuos vaisius į vaiko mitybą įvesti, nes sumažinama didelės alerginės reakcijos rizika.
Jeigu ir jūs norite daugiau sužinoti apie „Mažas“ tyreles ir jų įsigyti pigiau (0,80 EU už vienetą), spauskite ČIA.
Straipsnio šaltiniai:
Determinants of children’s eating behavior,Silvia Scaglioni, Chiara Arrizza, Fiammetta Vecchi, and Sabrina Tedeschi, The american Journal of clinical nutrition.
Papildomas kūdikių maitinimas: kada ir koks? Algimantas Vingras, Rimantas Stukas, Medicinos teorija ir praktika.
